Marijampoliečiai paminėjo skaudžiausią miesto istorijos tragediją: išgirdo 200 vardų

2023 m. rugsėjo 22 d. 17:31
Marijampolėje, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, prie XIX a. pabaigoje statytos sinagogos įvairių mokyklų ir gimnazijų moksleiviai skaitė Marijampolėje žuvusių mokinių, studentų, mokytojų pavardes, Profesinio rengimo centro moksleiviai – virėjų, kirpėjų bei kitų meistrų vardus.
Daugiau nuotraukų (7)
Iš viso susirinkusieji išgirdo per 200 vardų. Jie buvo užrašyti ant akmenėlių ir simboliškai padėti ant sinagogos laiptų.
Masinės žydų tautos žudynės Marijampolėje vyko prieš 82 metus.
Pasak istorinių šaltinių, pirmieji žydai Marijampolėje įsikūrė apie 1744 metus.
Per du šimtmečius mieste jie paliko ryškų istorinį pėdsaką.
1941-ųjų liepą, vykstant Antrajam pasauliniams karui, Marijampolėje prasidėjo pirmosios žydų žudynės.
Iš pradžių mirčiai pasmerkti buvo keliasdešimt asmenų, o rugsėjo pradžioje Marijampolės pakraštyje, kareivinių šaudyklos teritorijoje, buvo sušaudyti tūkstančiai.
Šūvius ir aukų klyksmus tąsyk girdėjo daugybė miesto gyventojų.
Šias žudynes vykdė Joachimo Hamanno „skrajojantis būrys, kurio pagrindą sudarė lietuviškas Tautos darbo apsaugos batalionas (3-oji kuopa).
Sovietų laikais masinė kapavietė buvo kareivinių teritorijoje, todėl į ją patekti buvo galima tik su sovietų kariuomenės leidimais.
Šešupės slėnyje, kuriame vyko egzekucija, stovi paminklas genocido aukoms.
Jame hebrajų ir lietuvių kalbomis parašyta: „Čia buvo pralietas maždaug 8 000 žydų – vaikų, moterų, vyrų – ir apie 1 000 kitų tautybių žmonių kraujas. Juos 1941.IX žiauriai nužudė nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai“.
Žydų kapai niekada nepuošiami gėlėmis. Ant kapo įprasta padėti akmenėlį. Manoma, jog šis paprotys liko iš tų laikų, kai kapo vietą žymėdavo tik akmenų krūva.
Kadangi Šešupės slėnyje su žydais buvo sušaudyti ir kitų tautybių žmonės, prie šio paminklo nuolat dedami ir akmenėliai, ir gėlės.
P.Butlerienės gatvėje esanti sinagoga, ko gero, vertingiausias žydų istorinio paveldo objektas. Šiuose maldos namuose sovietų laikais buvo paruošų sandėlis, daržovių parduotuvė.
1985-aisiais pastatas buvo rekonstruotas, jame įsikūrė Inžinierių namai.
Po dešimties metų buvusioje sinagogoje pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras, kuriam 2013 m. buvo suteiktas Meilės Lukšienės vardas.
Švietimo centre buvo įkurta ir Beatričės Kliezaitės – Vasaris meno galerija.
Šiomis dienomis galerijoje atidaryta Lietuvos žydų dailės paroda „Litvakai, Vilnius, Lietuva“.
Joje eksponuojami kūriniai iš galerijos kolekcijos bei Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.
Praėjusiais metais marijampolietis muziejininkas Arūnas Kapsevičius išleido knygą „Niekada nepalikę savo miesto: marijampoliečių žydų istorijos nuo pradžios iki holokausto“.
Knygoje pateikiami iki šiol nenagrinėti ir neviešinti archyviniai dokumentai, mažai tyrinėti faktai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.