Kaip praneša Vyriausybė, urnos su velionių palaikais iš JAV į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atgabentos vakar, ketvirtadienį. Tą pačią dieną Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, vyko pagarbos ir atminimo ceremonija.
Numatoma, kad perlaidojimo ceremonijoje penktadienį dalyvaus Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė Silva Pocytė, Generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė, Victoria Kasuba Matranga (Reginos Kašubaitės-Budrienės dukterėčia) iš Čikagos.
Istorikų teigimu, Jonas Polovinskas – viena pagrindinių asmenybių, su kuriomis sietinas bandymas įtvirtinti Klaipėdos krašte Lietuvos Respublikos suverenitetą. Kaip rašė Balys Sližys, kuris 1922–1923 m. sandūroje ėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pareigas: „Kaip žinoma, akcija (Klaipėdos prijungimo) – pavyko, ir kad ji pavyko, neabejotinai yra didžiausias nuopelnas p. Budrio.“
Pažymima, kad J. Polovinskas į Klaipėdos klausimą buvo įtrauktas 1922 m. pabaigoje, po to, kai 1922 m. lapkričio viduryje Kaune Ernesto Galvanausko ministrų kabinetas priėmė sprendimą užbėgti už akių pagrindinių sąjunginių valstybių sprendimui skelbti jį savarankiška teritorija. Pagrindinės sąjunginės valstybės laikinai administravo šį kraštą po to, kai Vokietija buvo priversta jos atsisakyti pagal Versalio taikos sutartį.
