Visgi, panašu, kad Europos Sąjunga (ES) Italijos vienos nepaliks ir, be kitų priemonių, sieks atvykusius migrantus paskirstyti po ES valstybes kvotų principu.
Tad jau netrukus Lietuvos lauks pasirinkimas – priimti 158 migrantus arba susimokėti 3,16 mln. eurų per metus.
Arti humanitarinės katastrofos
Labiausiai į pietus nutolusioje Italijos saloje Lampedūzoje – vos 6 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau vien per pastarąsias tris dienas į salą daugiau nei 120 laivų atplukdė beveik 9 tūkst. migrantų.
Šiemet į Italiją jau atvyko apie 127 tūkst. migrantų, o tai – maždaug dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Migracijos spaudimas nėra tvarus“, – pabrėžė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Lampedūzoje paskelbus nepaprastąją padėtį.
Salos gyventojai neslepia savo desperacijos dėl nevaldomų migrantų srautų, migrantai skundžiasi, kad per ilgai laukia, kol bus perkelti į žemyninę dalį, o italų katalikų organizacijos piktinasi, kad šimtai migrantų toliau žūsta Viduržemio jūroje.
Dėl Vyriausybės įvestų apribojimų savanorių organizacijoms, gerokai sumažėjo migrantų gelbėjimo operacijų jūroje. Sekmadienį paskelbta, kad vienoje iš migrantų valčių mirė ja keliavęs naujagimis – teigiama, kad kūdikio mama pagimdė būtent kelionės iš Šiaurės Afrikos metu.
Kelis pastaruosius mėnesius italų spaudoje mirga pranešimai apie sudužusius migrantų laivus, tačiau Italijos premjerė G.Meloni patikino, kad jos „sąžinė yra švari“.
G.Meloni žada imtis dar griežtesnių priemonių ir ragina pradėti Šiaurės Afrikos jūrų blokadą, mat tokiu būdu migrantai negalėtų išplaukti neteisėtai žmones gabenančiomis valtimis.
Svarstoma peržiūrėti ir ES susitarimą su Tunisu, pagal kurį Briuselis pažadėjo šios šalies vyriausybei suteikti šimtus milijonų eurų finansinės pagalbos mainais už tai, kad Tunisas, nelegalių migrantų kelionių pradinis taškas, kovotų su žmonių kontrabandininkais.
Visgi, G.Meloni pabrėžė, kad su tokio masto migracijos krize viena Italija susitvarkyti nėra pajėgi, ir tuo pačiu įspėjo, jog šiuo metu problema „paveikė pasienio šalis, tačiau netrukus apims visas ES valstybes“.
Sekmadienį Lampedūzos saloje esančiame migrantų centre apsilankiusi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pripažino, kad šis klausimas yra „Europos iššūkis, kuriam reikia europinio atsakymo“.
Tad viena iš priemonių – vasarą ES šalių patvirtinta migracijos politika, kuria migrantai kvotų principu būtų paskirstomi po visas ES šalis.
Lietuvos laukia pasirinkimas
Birželį ES vidaus reikalų ministrų taryba patvirtino bendrą požiūrį dėl dviejų esminių Migracijos ir prieglobsčio pakto teisėkūrinių pasiūlymų – jie apima prieglobsčio procedūras ir migracijos valdymą ES.
Naujoje ES migracijos politikoje numatomas privalomas ES valstybių narių dalyvavimas ES solidarumo mechanizme.
„Tai reiškia, jog pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos“, – naujienų portalui lrytas.lt nurodė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai.
Tad Lietuvos lauktų pasirinkimas – arba priimti 158 migrantus, arba susimokėti 3,16 mln. eurų per metus.
„Finansinis įnašas nėra bauda – tai solidarumo forma, kurią pasirenka solidarumo mechanizme dalyvaujanti valstybė narė. Toks yra ES pasiektas kompromisas, nes yra valstybių, kurios pasisako prieš migrantų perkėlimą ir paskirstymą, taigi, jos turi galimybę rodyti solidarumą finansiniu įnašu“, – paaiškino VRM.
Tačiau toks pasirinkimas Lietuvos politikų laukia tik kitais metais.
„Dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto dar laukia derybos su Europos Parlamentu. Siekiama, kad ES migracijos ir prieglobsčio sistemos reformos teisės aktai būtų priimti iki 2024 m. pavasario.
Jei tai pavyktų, pirmieji sprendimai įgyvendinant solidarumo mechanizmą būtų priimti kitais metais“, – teigė ministerijos atstovai.
O kai kurie Lietuvos politikai linksta geriau susimokėti kelis milijonus, nei priimti migrantus.
„Lietuva nuo 2016 metų laikosi nuoseklios pozicijos, jog migrantų perkėlimai turėtų būti vykdomi tik savanoriškumo pagrindu, perkeliant tik tuos asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga (o ne ekonominius migrantus) ir tik atlikus grėsmių saugumui vertinimą.
Privalomoms kvotoms ir automatiniam migrantų paskirstymui Lietuva nepritaria – mūsų vertinimu, tai tik kuria traukos faktorių ir problemos nesprendžia“, – nurodė ministerijos atstovai.
Tačiau, anot jų, Lietuva neneigia galimybės vykdyti perkėlimus savanoriškais pagrindais ir pagal savo galimybes.
„Įsitraukiame į ES solidarumo priemones, esame vykdę perkėlimus iš Italijos, Graikijos ir Maltos, taip pat trečiųjų šalių.
Manome, kad apsisprendžiant dėl solidarumo formos ir apimties, būtina įvertinti šalies jau patiriamą naštą – Lietuva ir toliau patiria neteisėtos migracijos spaudimą pasienyje su Baltarusija, taip pat yra priėmusi dešimtis tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos“, – pastebėjo VRM.
Per pastaruosius metus ES valstybės narės savanoriškai persikėlė apie 3 tūkst. asmenų. Visgi, į Lietuvą šiais metais nebuvo perkeltas nė vienas trečiosios šalies pilietis.
2022 metais į Lietuvą buvo perkelti 22 asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, tačiau vadovaujantis solidarumo tarp ES valstybių narių principu buvo perkelti tik du trečiųjų šalių piliečiai iš Maltos (vienas Kamerūno, ir vienas Eritrėjos). Likę perkėlimai vyko iš Kosovo – 20 afganistaniečių, dirbusių su NATO šalių kariuomene – daugiausia vertėjai.
Paklausus, ar šiuo metu planuojamas koks nors migrantų perkėlimas į Lietuvą, reaguojant į migracijos krizę Italijoje, VRM atstovai nurodė, kad prašymų dėl migrantų priėmimo Lietuva nėra gavusi.
„Politinis sprendimas dėl migrantų perkėlimo priimamas gavus Europos Komisijos ar ES valstybės narės prašymą. Kol kas tokių prašymų dėl situacijos Italijoje nesame gavę.
Šiuo metu galiojantis ES reglamentavimas negali įpareigoti perkelti migrantų iš kitų ES valstybių narių, tokie perkėlimai atliekami tik pačių valstybių narių apsisprendimu ir sutarimu“, – nurodė ministerija.
Kiekvienas atitinkamas Lietuvoje gautas prašymas svarstomas Vyriausybės migracijos komisijos, sudarytos iš atsakingų ministerijų vadovų arba jų deleguotų atstovų.
L.Kasčiūnas: kvotos nesprendžia problemos
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad rudenį prasidėjus diskusijai apie tai, ar Lietuva turėtų rinktis pinigus, ar kvotą, jis Vyriausybei rekomenduotų rinktis susimokėti pinigus.
„Kvotų sistema gali šiek tiek nuimti įtampą ir krūvį nuo italų, bet ji nepanaikina ir nesprendžia migracijos priežasčių, šaltinių.
Kvotų mintis yra ta, kad atvykusį čia tave relokuos, pasidalins, važiuosi kažkur gyventi, lauksi proceso su turbūt menkais ribojimais judėti, ir galėsi judėti į visas keturias puses, kur tik norėsi. Tai yra problema.
Kvotos problemos nesprendžia. Sprendimai turi būti fundamentalūs. Jie nėra lengvi, bet migracijos srautą reikia stabdyti“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
Seimo narys pripažino, kad sienos apsauga jūroje yra sudėtinga, tačiau, anot jo, australai šią problemą sprendžia sėkmingai.
Australija neleisdavo migrantų laivams priplaukti prie šalies kranto, skęstančius išgelbėdavo, bet išsiųsdavo į sulaikymo centrus kitose šalyse.
„Reikėtų pasigilinti į australų taikomus algoritmus. Taip pat labai gera idėja tartis su tam tikromis šalimis, kad tie migrantai, kurie imigravo ir laukia sprendimo dėl to, ar jie yra pabėgėliai, ar ne, jo lauktų kokioje nors Afrikos šalyje – ne ES šalyje. Per projektus, per ES paramą jie laikytųsi ten“, – galimus sprendimus dėstė L.Kasčiūnas.
T.V.Raskevičius: „Migracijos paktas – visomis prasmėmis naudingas Lietuvai“
Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kalbėjo, kad Lietuvos institucijos dar įvertins situaciją ir rekomenduos atitinkamą sprendimą, tačiau, jo teigimu, Migracijos paktas Lietuvai yra naudingas.
„Man atrodo, kad Migracijos paktas yra visomis prasmėmis Lietuvai naudingas instrumentas, ir labai aiškiai tai pamatėme, kai patys buvome susidūrę su beprecedenčiais migracijos srautais – tada mums labai reikėjo ES pagalbos.
Ir kad galėtume, esant reikalui, tokios pagalbos sulaukti ir ateityje, būtina dalyvauti solidarumo mechanizmuose, kurie yra ES pasiūlyti“, – lrytas.lt sakė T.V.Raskevičius.
T.Tomilinas: „Kai mes prašėme pinigų, mums primindavo, kaip elgėmės“
Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas taip pat įsitikinęs, kad Lietuva turėtų parodyti solidarumą.
„Po karo prieš Ukrainą pradžios, kai susidūrėme su pabėgėlių srautu ir mums reikėjo pagalbos iš kitų ES šalių, mes pajutome, kad solidarumo mechanizmas yra mažų mažiausiai reikalingas.
Negali taip būti, kad visą srautą ir smūgį paima pasienio valstybė, kur tai bebūtų – ar tai Viduržemio jūra, ar Rytų Europos miškai“, – lrytas.lt sakė T.Tomilinas.
Seimo narys įsitikinęs, kad toks solidarumas – buvimo bendruomenėje kaina.
„Kai prašėme pinigų hibridinio karo sukeltos migrantų krizės suvaldymui, tai mums labai dažnai primindavo: „O kaip jūs elgėtės anksčiau, kai buvo Sirijos karas? Kodėl jūs nebuvote solidarūs ir nenorėjote nieko girdėti?“
Tokia yra buvimo bendroje erdvėje kaina – turi būti solidarus, kad ir tau padėtų finansiškai. O mums ES labai stipriai padėjo, ir labai greitai, labai daug pinigų davė“, – pastebėjo T.Tomilinas.
Be to, parlamentaras pabrėžė, kad vienas ar kitas migrantų srauto padidėjimas dar nėra pasaulio pabaiga ar apokalipsė – migracija buvo ir bus.
„Nereikia tos diskusijos taip stipriai politizuoti. Jeigu mes ją politizuojame, tai daugiau niekuo neužsiimame – pamirštame apie pensijas, žmonių gyvenimo kokybę ir pradedame kalbėti tik apie užsieniečius ir migraciją. Tai yra labai negatyvu. Pati Italija turbūt tiek nešneka apie tai, kiek mes dabar šnekame“, – svarstė jis.
Italijos politikai, anot jo, turėtų vadovautis bendromis taisyklėmis: jeigu migrantai bėga nuo karo ir persekiojimo, jie priimami, jeigu tai ekonominiai migrantai, tai po tam tikrų procedūrų jie išsiunčiami į kilmės šalis.
„Taip, ne visus įmanoma išsiųsti, taip, tai užtrunka. Ir pas mus po kažkiek laiko dalis žmonių buvo išsiųsti, kurie neatitiko pabėgėlio statuso.
Sprendimo raktas yra ne mūsų karštoje diskusijoje, o tame, kad reikia padėti tas globalias problemas išspręsti“, – sakė T.Tomilinas.
