Kaip paaiškinti, kad visai prieš pat kandidatų pareiškimų pateikimo termino pabaigą LRT taryba kviečiama „ant kilimo“ pasiaiškinti, kodėl vadovas, kuriuo ir toliau būti siekia M.Garbačiauskaitė-Budrienė, bus renkamas jau trečią kartą? Už ją pirmajame ir antrajame konkurse balsavo šeši iš dvylikos LRT tarybos narių.
Visi LRT tarybos nariai yra pasirašę konfidencialumo sutartis nekomentuoti, kas darosi uždarų posėdžių metu.
Nors rugsėjo 19 d. susirinkime dalyvavo daugiau nei šimtas LRT darbuotojų, jis laikomas uždaru. Todėl ir šį kartą tarybos nariai jokių komentarų teikti negali.
Portalas lrytas.lt bandė kalbinti kai kuriuos LRT darbuotojus, tačiau jie viešai kalbėti vengė. Dangstėsi tuo, esą susirinkimas buvęs uždaras, nors kuluaruose kalbama, kad didžiąją dalį kolektyvo kausto baimė kalbėti viešai ir atvirai.
Tačiau būtų keista, jei daugiau nei šimtas žmonių išlaikytų konfidencialumą. Ne vienas LRT darbuotojas vis dėlto pripažino, kad „susirinkimo emocinė temperatūra buvo aukšta“. Kai kas LRT tarybai net mėtė replikas, esą žino, kuris iš tarybos narių yra raudonas, kuris – mėlynas, kuris balsavęs už M. Garbačiauskaitę-Budrienę, kuris – prieš.
Susirinkimo metu taip pat buvo replikuojama, kad galbūt LRT taryba jau nebegali toliau tęsti darbo, nes niekaip negali išrinkti įstaigos vadovo.
„Įvyko neformalus, darbinis susitikimas (su LRT kolektyvu – red.), kurio metu vyko nuomonių apsikeitimas. Tokių susitikimų reikėtų daugiau“, – bendraudamas su lrytas.lt, aptakiai kalbėjo LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Jis nei patvirtino, nei paneigė, kad to susitikimo metu kai kas iš LRT kolektyvo ragino tarybą atsistatydinti ar net prisipažinti, kas iš jos narių balsavo prieš M. Garbačiauskaitės-Budrienės kandidatūrą.
E. Valatka patvirtino informaciją, kad LRT darbuotojai pageidavo netransliuoti susirinkimo viešai, nors kai kurie LRT tarybos nariai to ir pageidavo.
„Kaip jau sakiau, susitikimas buvo neformalus. Jį inicijavo patys darbuotojai. To susirinkimo nelaikyčiau spaudimo LRT tarybai prieš galimų kandidatų pareiškimų dalyvauti konkurse LRT vadovo postui užimti. Tai – mano nuomonė, nors interpretacijų gali būti įvairių“, – patikino E. Valatka.
Paklaustas, kaip elgsis LRT taryba, jei ir trečią kartą nė vienas iš kandidatų nesurinks daugiau nei po šešis tarybos narių balsus, E. Valatka aiškaus atsakymo neturėjo: „Tada ir spręsime, ką daryti. Palaukime rugsėjo 22 d., kai jau sulauksime kandidatų pareiškimų. Net jei 17 valandą sužinosime, kad pateikti tik dviejų kandidatų pareiškimai, nebus atsakymo, ar pareiškė norą konkurse dalyvauti tie patys kandidatai“.
Ir pirmame, ir antrame konkurse LRT vadovo vietai užimti po šešis iš dvylikos LRT tarybos narių balsus pelnė M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas, buvęs prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Aistis Zabarauskas.
Kaip penktadienį buvo patvirtinta, trečią kartą A. Zabarauskas konkurse nebedalyvaus. M. Garbačiauskaitei-Budrienei paskelbus apie dalyvavimą konkurse, vienas iš jos varžovų bus Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto, Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Mantas Martišius.
Pirmą kartą jis konkurse dalyvavo šių metų pavasarį. Bet tada nepateko į antrąjį konkurso turą.
