Kas įvyko?
Lenkijos premjeras M.Morawieckis paskelbė, kad Lenkija nori susitelkti į savo gynybos tobulinimą ir ruošiasi apsiginkluoti modernesniais ginklais.
Visgi, toks M.Morawieckio pareiškimas nuskambėjo po to, kai Lenkija iškvietė Ukrainos ambasadorių dėl Volodymyro Zelenskio išsakytų žodžių Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„Kai kurie mūsų draugai Europoje vaidina politiniame teatre solidarumą, kurdami trilerį su grūdais. Gali atrodyti, kad jie vaidina savo vaidmenį, bet iš tikrųjų jie padeda paruošti sceną Maskvos aktoriui“, – pareiškė V.Zelenskis.
Rusijai užpuolus Ukrainą, buvo uždaryti Juodosios jūros laivybos keliai – pagrindinis Ukrainos grūdų eksporto maršrutas, todėl Europos Sąjungos (ES) šalys tapo naujuoju eksporto tašku.
Dėl to sukilo Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Slovakijos ūkininkai, pastebėję, kad dėl ukrainietiškų grūdų importo vietos rinkose nusimuša jų produkcijos kainos.
Reaguodama į tai, ES sustabdė ukrainietiškų grūdų pardavimą šiose šalyse, tačiau, situacijai stabilizavusis, penktadienį draudimas buvo nutrauktas. Tačiau Lenkija, Vengrija ir Slovakija pranešė, kad su tokiu ES institucijų sprendimu nesutiks. Kijevas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Lenkija žaidžia savo žaidimą?
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis pastebėjo, kad Lenkija jau ilgą laiką žaidžia savo žaidimą.
„Nuo aktyvaus karo pradžios Ukrainoje, Lenkija lyg ir visą laiką rodė norą padėti, įkūrė milžinišką logistinę bazę savo teritorijoje, į kurią buvo siunčiama pagalba iš viso civilizuoto pasaulio.
Tačiau kita ranka Lenkija žaidė savo žaidimus. Pavyzdžiui, buvo blokuojamas kovinės technikos remontas kitose valstybėse – t.y., norint pervežti apgadintą kovinę techniką remontuoti į kitas valstybes, buvo sudaromos kliūtys tam, kad visa technika būtų remontuojama Lenkijoje, kartais net šimtą kartų brangesniais įkainiais negu kitose valstybėse“, – portalui lrytas.lt nurodė D.Antanaitis.
Anot jo, Lenkija atsikratė visa sena savo įranga, ją perdavė Ukrainai ir už tai gavo Europos Sąjungos (ES) kompensacijų.
„O kai nebeliko ką atiduoti, Lenkija tiesiog atsitraukė nuo pagalbos ir nusprendė padaryti tokį dramatišką pareiškimą“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Karybos ekspertas įsitikinęs, kad Lenkijos politikų veikimo būdas, visą laiką žiūrint tik savo interesų, yra labai pavojingas Lenkijos partneriams, tarp jų – ir Lietuvai.
„Tai nebuvo nei Ukrainos interesas, nei bendras NATO, nei ES interesas. Lenkija po truputį užsidarinėja ir toks elgesys yra pavojingas.
Jeigu Vengrijos atveju viskas yra aišku – pagalbai sakomas griežtas „ne“, tai Lenkijos elgesys yra pakankamai pavojingas. Pavyzdžiui, jeigu Lietuva pakliūtų į tokį pavojų, tai pasitikėtų ir tikėtųsi pagalbos, tačiau gavus nedidelį gabaliuką pagalbos, ta pagalba būtų nutraukta, ką rodo Ukrainos atvejis“, – neatmetė D.Antanaitis.
Žingsnis, skirtas Lenkijos žemdirbiams?
Tuo metu karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys įsitikinęs, kad Lenkijos parama Ukraina buvo ypač didelė: kariaujančiai šaliai lenkai suteikė priešlėktuvinės ginkluotės, tankų, šarvuotos technikos, artilerijos, šaudmenų.
A.Navys teigė, kad ir anksčiau buvo galima matyti, kad Ukrainos grūdų sferoje Lenkijos ir Ukrainos santykiai nebuvo labai gražūs, todėl dabartinis M.Morawieckio pareiškimas – tolesnis ginčo eskalavimas.
Visgi, karybos ekspertas pareiškimą apie ginkluotės tiekimo stabdymą aiškina dviem aspektais: pirmiausiai – ištuštėjusiais lenkų sandėliais, o taip pat – artėjančiais rinkimais Lenkijoje.
„Rinkimai jau ant nosies, todėl dabartinei vyriausybei reikia parodyti, kad ji labai rimtai reaguoja į visas Ukrainos pretenzijas, pareiškimus. (...) Jiems reikia ar iš tiesų, ar neva ginti didelę rinkėjų dalį, nes žemės ūkis Lenkijoje yra stiprus – artėjant rinkimams yra reikalingi balsai“, – pabrėžė A.Navys.
Koks bus Lenkijos sprendimo poveikis Ukrainai?
Vertindamas, ar kitos šalys galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir taip pat nuspręsti stabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, A.Navys svarstė, kad tai – vienas iš būdų Vakarų šalims priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo.
„Matome, kad didžiosios Vakarų valstybės turi didžiulį norą pasodinti V.Zelenskį prie derybų stalo. Pats Ukrainos prezidentas vakar Jungtinėse Tautose tai įvardijo, kai pasakė, kad mato ir jaučia spaudimą, bet negali atiduoti savo žemių už taiką, ką dabar siūlo Vakarai“, – sakė A.Navys.
Visgi, A.Navys pastebėjo, kad didžiųjų šalių veiksmai, ginkluotės tiekimo mastai yra tarpusavyje derinami, o mažųjų šaliųjų ginkluotės resursas ir taip yra nedidelis bei senkantis, tad ir poveikis Ukrainai nebus toks skaudus.
Tuo metu D.Antanaitis įsitikinęs, kad ne pats ginkluotės tiekimo nutraukimas būtų pavojingiausias scenarijus Ukrainai.
„Blogiausias poveikis būtų tuomet, jeigu Lenkija ne tik nutraukia paramos tiekimą iš savo resursų, bet jei taip pat nutrauktų bet kokį pagalbos tranzitą per jos teritoriją į Ukrainą, jei uždarytų logistinę bazę. Toks žingsnis turėtų ypatingai dramatiškų pasekmių Rusijos karui su Ukraina“, – teigė jis.
Visgi, D.Antanaitis įsitikinęs, kad visus sunkumus, kuriuos sukūrė Lenkija, pagrindinis paramos Ukrainai stuburas – JAV, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – sugebės įveikti: kol šios šalys dalyvauja šiame procese, tol paramos kokybė ir kiekybė neturėtų mažėti.
„Senosios demokratijos valstybės vis dėlto laikosi vienos politikos, nesvarbu, kokia politinė jėga ateina, kokia jos retorika, todėl drįsčiau teigti, kad senųjų demokratinių pažiūrų valstybės laikysis savo įsipareigojimų“, – spėjo jis.
