Tačiau, specialisto teigimu, ketvirtadienį skandalą sukėlęs Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimas apie tai, kad Lenkija nutraukia ginkluotės tiekimą Ukrainai, yra labai stiprus, turint omenyje tai, jog dar iki karo Lenkijos ir Ukrainos diplomatiniai santykiai buvo gana įtempti.
Pasklidusi žinia dėl ginkluotės tiekimo sustabdymo, pasak A.Roževič, įvairių reakcijų jau susilaukė ir pačioje kaimyninėje šalyje.
Lenkija trečiadienį pareiškė, jog nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kijevo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu.
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kijevą.
Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Išskyrė dvi esmines priežastis
RESC politikos analitikas A.Roževič portalui lrytas.lt sakė, kad toks Lenkijos premjero pareiškimas yra tikrai stiprus, bet paaiškinti jį galima keliais svarbiausiais aspektais.
„Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, ką tiksliai premjeras M.Morawieckis pasakė. Jo teigimu, jeigu išversime iš lenkų kalbos, Lenkija iš esmės šiuo metu nebeteikia ginkluotės. Tai reiškia, kad jis nekalbėjo apie ateities tendencijas, bet kalbėjo apie šiuo metu jau nebevykstantį ginkluotės perdavimą į Ukrainos pusę.
Tačiau, be abejonės, toks pareiškimas tikrai yra gana stiprus – sakyčiau, per stiprus. Mes galime į tokį sprendimą žiūrėti greičiausiai per rinkimų kontekstą ir susieti su dviem procesais: pirmas yra Lenkijos sprendimas nebeleisti ukrainietiškiems grūdams vykti tranzitu per Lenkijos teritoriją, ir tai yra daroma visų pirma tam, kad galima būtų pagerinti lenkiškų grūdų kainą.
Kai buvo vykdomas tranzitas, lenkiškų grūdų kainos buvo labai stipriai nukritusios, ir tai lėmė, kad visai nemažai Lenkijos ūkininkų buvo labai nepatenkinti. Kadangi apklausos rodo, kad valdančioji koalicija pagal reitingus nors ir pirmauja, bet skirtumas su opozicija nėra didelis, valdančiajai koalicijai reikia galvoti apie kiekvieną balsą“, – aiškino A.Roževič.
Antras dėmuo, pasak analitiko, yra susijęs ir su pačios Lenkijos gynyba bei jos saugumo situacija.
„Matėme, jog prieš keletą savaičių Lenkijos gynybos ministras gana netikėtai išviešino Lenkijos gynybos planus iš 2011 metų, siekdamas parodyti, kad tuo metu valdanti dabartinė opozicija nesiruošė ginti Lenkijos. Bet tai, žinoma, vėl yra rinkiminis lozungas.
Bet krašto gynyba, nacionalinis saugumas yra vienas iš pagrindinių klausimų debatuose, ir M.Morawieckis, sakydamas, kad Lenkija šiuo metu nebeteikia ginkluotės Ukrainai, irgi paminėjo, kad dabar fokusuojamasi į modernios ginkluotės pirkimą Lenkijos ginkluotoms pajėgoms“, – komentavo A.Roževič.
Paklaustas, ar šis Lenkijos žingsnis galėtų turėti ilgalaikių pasekmių šios šalies santykiams su Ukraina, analitikas svarstė, jog dideliam pykčiui vietos ateityje nėra – mat Lenkijai ir toliau yra labai svarbu, jog Ukraina karą galiausiai laimėtų.
„Mes jau matėme reakcijas iš Ukrainos pusės, tos reakcijos irgi buvo gana aštrios, ir tai paskatino Lenkiją, ji norėjo atsakyti dar toliau. Turbūt tam tikras santykių paūmėjimas yra galimas, bet geografija dėl rinkimų nepasikeis – Lenkijai yra be galo svarbu, kad Ukraina išliktų nepriklausoma valstybė, labai svarbu, kad ji laimėtų, nes Lenkijos saugumas šiuo atveju irgi yra sprendžiamas kovos mūšio lauke Ukrainoje.
Galimas taktinio lygmens santykių pablogėjimas, bet vis tiek ilguoju laikotarpiu labai sunku būtų tikėtis, kad Lenkija visiškai išsižadėtų savo santykių su Ukraina“, – dėstė A.Roževič.
Įtampos buvo ir anksčiau
Analitikas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lenkijos ir Ukrainos santykiai iki karo labai ilgą laiką buvo problematiški, netrūko diplomatinių konfliktų, todėl tam tikra įtampa tarp valstybių buvo jaučiama ir anksčiau. Visgi, karas situaciją pakeitė.
„Buvo įdomu stebėti, kaip būtent Lenkija vykdys savo užsienio politiką Ukrainos atžvilgiu, kai prasidėjo invazija. Ir tikrai matėme visiškai pasikeitusią Lenkijos poziciją, nes ilgą laiką šios dvi šalys turėjo nemažai konfliktų. Diplomatinių konfliktų tikrai netrūko, vienas iš tokių buvo sukeltas dėl istorinių klausimų, dėl Volynės žudynių, kurios palietė labai didelę Lenkijos visuomenės dalį ir labai daug kas vis dar atsimena tuos įvykius.
Mes matėme, kaip prezidentas V.Zelenskis bandė užglaistyti tuos klausimus, bet vis tiek tai išlieka tuo klausimu, kuris daugiau ar mažiau patenka į darbotvarkę. Be abejonės, nuo vasaros vidurio pagrindinis klausimas, kuris labiausiai rodė, kad santykiai gali būti nestabilūs, buvo grūdai“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Roževič.
Specialistas dar kartą priminė, jog Lenkijoje šiuo metu yra itin įtemptas rinkiminis periodas, tad dėl kiekvieno balso bandoma „žaisti labai skirtingais elementais“.
„Toks „antiukrainietiškas“ sentimentas gali mobilizuoti tam tikrą visuomenės dalį“, – svarstė jis.
Lenkijos sprendimas bent laikinai nebesuteikti ginkluotės Ukrainai itin stipriai palies ir Jungtines Amerijos Valstijas (JAV), įsitikinęs A.Roževič. Pasak analitiko, akivaizdu, jog kitais metais vyksiančių JAV prezidento rinkimų kontekste paramos Ukrainai klausimas bus paverstas rimtu politiniu klausimu.
„Atrodo, jog ir ten prezidento rinkimai bus labai įtempti, regis, kad Donaldas Trumpas tikrai ketina dalyvauti, o jo žinutės dėl Ukrainos buvo ambivalentiškos. Ginkluotės ir paramos klausimas bus politiniu klausimu, ir tai bus klausimas, kuris tikrai ne kartą bus užduotas per rinkimus. Mes matome, kad dalis respublikonų, ir, tenka pripažinti, dalis demokratų nėra sužavėti didžiule parama, kurią JAV skiria Ukrainai“, – kalbėjo pašnekovas.
Pats A.Roževič jau spėjo susipažinti ir su lenkų viešojoje erdvėje jaučiamomis nuotaikomis bei įžvalgomis. Pasak jo, situacija Lenkijos visuomenėje šiandien vertinama nevienareikšmiškai.
„Pirmas įspūdis, kiek skaičiau skirtingų analitikų ir ekspertų (nuomones), kad grūdų klausimas nėra vertas to, kad mes susipyktume su Ukraina, jog tai neturi būti priežastis, dėl ko mes turėtume pakeisti savo politiką arba požiūrį į Ukrainą, nes būtent ukrainiečiai šiuo metu kaunasi mūšio lauke ir bando išsaugoti ne tik savo, bet ir mūsų nepriklausomybę.
Tai turbūt tokia buvo pagrindinė reakcija, bet buvo matyti ir tam tikrų pasvarstymų, kad ir pati Ukrainos pusė, ypatingai V.Zelenskio pasakymas, kad yra tam tikrų valstybių, kurios atsitraukia nuo solidarumo su Ukraina, jog ukrainiečių reakcija irgi galėtų būti švelnesnė. Susidaro toks įspūdis, kad lenkų premjeras žodžius dėl ginkluotės nutraukimo lyg ir pasakė reaguodamas į V.Zelenskio pasisakymą.
Iš vienos pusės, matome, kad lenkai irgi supranta, jog tai yra rinkimai ir nereikėtų prisižaisti su tuščiais lozungais, bet, iš kitos pusės, jie supranta, kad Ukraina irgi turi matyti, jog Lenkija turi savo interesus saugoti savo dalies visuomenės gerbūvį“, – komentavo A.Roževič.
