S. Tumėnas įstatyme siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja. Parlamentaras taip pat siūlo įteisinti, kad asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų, negalėtų dirbti valstybės tarnyboje.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje dalyvavęs projekto autorius parlamentaras S.Tumėnas akcentavo, kad įstatymo pataisos parengtos atsižvelgiant į radikaliai pasikeitusią šalies geopolitinę situaciją, nacionalinio saugumo situaciją.
„Įstatymo pataisų projektas sprendžia ne tų 1589 asmenų, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB problemą, bet tų, kurie neprisipažino bendradarbiavę su buvusiomis specialiosiomis tarnybomis, kurie neįrodė ištikimybės Lietuvos Respublikai ir kurie užims ar kandidatuos į valstybės tarnautojo pareigas nuo 2024 metų sausio 1 d. Taigi, įstatymas tik į priekį, nežiūrima atgalios“, – sakė S. Tumėnas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai daugiausia diskutavo apie tai, kam būtų taikomos įstatymo pataisos. Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas nesutiko su projekto autoriumi S. Tumėnu, teigdamas, kad keičiami įstatymo straipsniai paliestų būtent tuos, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB.
„Šitas įstatymas kalba apie tuos asmenis, kurie prisipažino. Tiems asmenims, kurie prisipažino, yra taikoma tam tikra apsauga. (...) Jūs norite uždėti apribojimą tiems žmonėms, kurie prisipažino, todėl kad įstatymo pataisos liečia būtent tuos straipsnius...“, – sakė A. Vyšniauskas.
Siekiant rasti sutarimą ir spręsti šį visuomenę jaudinantį klausimą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė siūlė padaryti pertrauką.
„Kodėl mes nesudarome darbo grupės ir nebandome surasti teisinį reguliavimą? (...) Pabandykime išspręsti tą klausimą konceptualiai. Bent jau valstybės tarnybos apimtimi, mano galva, būtų galima rasti kažkokį sutarimą. Siūlyčiau daryti pertrauką ir leisti Seimo nariams padirbėti darbo grupėje“, – sakė A. Širinskienė.
Seimo narys S. Tumėnas tikisi, kad bus suburta darbo grupė ir visi bendromis jėgomis patobulins įstatymą. „Anksčiau ar vėliau šitą problemą reikia išspręsti, nes daug yra norinčių, kad ta problema nebūtų sprendžiama“, – sakė S. Tumėnas.
Parlamentaras įstatymo pataisų projektu siekia, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, dėl kurių nekyla jokių abejonių.
Seimo Teisės departamento nuomone, pasiūlytos įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai.
„Siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Joje nurodoma, kad valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų narių, Vyriausybės narių, teisėjų ir prokurorų pareigų.
„Šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai“, – mano Seimo teisininkai.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
