Išbraukia lietuvius, gimusius Lietuvoje, Lietuvos pilietybę įgijusius gimimu, bet išdrįsusius pilnateisį gyvenimą kurti už teritorinių tėvynės ribų.
5138. Tiek žmonių Lietuva išbraukė iš savo piliečių sąrašo per praėjusius penkerius metus. Kiekvieną dieną – po minus tris. Visi jie Lietuvos pilietybę įgijo gimimu, tačiau vieną dieną gavo Migracijos departamentro laišką, informuojantį, kad Lietuvos pilietybės neteko: „Pranešame, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (…) netekote Lietuvos Respublikos pilietybės.“
Tokį laišką vien per aštuonis šių metų mėnesius pašto dėžutėje rado 608 lietuviai, 103 jų – 18–29 metų jaunimas. Tačiau Lietuvos pilietybės netekimui amžius ribų neturi: tokį laišką gavo ir 100–ąjį gimtadienį atšventęs Lietuvoje gimęs Vacys Vileikis.
Taip, LR Seimo dokumentų paieškos sistemoje e-seimas.lrs.lt viešai prieinamuose teisės aktuose skelbiami vardai ir pavardės, gimimo data ir vieta visų žmonių, šiemet netekusių Lietuvos pilietybės, išskyrus nepilnamečių.
Lietuvai nereikia pilnateisių piliečių strateginės partnerystės šalyse?
Tokį patį kelių eilučių laišką per pastaruosius penkerius metus gavo daugiau kaip penki tūkstančiai Lietuvos piliečių. Žmonės, dėl įvairių priežasčių išdrįsę iš Lietuvos išvykti ir tapti pilnateisiais gyvenamos šalies piliečiais: galinčiais daryti profesinę karjerą, dirbti valstybinėse institucijose, galintys balsuoti ir dalyvauti politiniuose, ekonominiuose, kultūriniuose gyvenamos valstybės sprendimuose.
Kokių valstybių piliečiais tapo šie lietuviai? Paimkime vien 2022 m. Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos „Migracijos metraštyje“ skelbiamą statistiką.
Lietuvos pilietybės neteko lietuviai, tapę Norvegijos (132), Vokietijos (127), Jungtinės Karalystės (117), Švedijos (90), JAV (38), Airijos (30), Rusijos (29), Ispanijos (20), Kanados (11), Danijos ir Suomijos (po 10), Nyderlandų (9), Islandijos ir Prancūzijos (po 6) piliečiais.
Įgyjama kraujo pagrindu, netenkama – teritoriniu
Kaip įgyjama Lietuvos pilietybė? „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant“, – juodu ant balto įrašyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje. Tame pačiame 1992 m. priimtos Konstitucijos straipsnyje apibrėžiama ir, kad „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Dabar LR Pilietybės įstatyme yra numatyta 11 išimčių, leidžiančių tuos „atskirus atvejus“.
Visos išimtys už borto palieka lietuvius, gyventi, dirbti, kurti išvykusius į pasaulį po Lietuvos nepriklausomybės. Trumpai tariant – Lietuvoje gimusius, bet pilnavertį profesinį bei asmeninį gyvenimą ne Lietuvos teritorijoje kuriančius lietuvius.
Kaip netenkama Lietuvos pilietybės? LR Pilietybės įstatymo 24 straipsnyje nurodomos devynios Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priežastys, tačiau absoliuti dauguma žmonių Lietuvos pilietybės netenka dėl dviejų priežasčių: įgijus kitos valstybės pilietybę arba jos atsisakius.
Migracijos departamento duomenimis, 2022 m. Lietuva neteko 712 piliečių, įgijusių kitos valstybės pilietybę. Ir tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus. 2021 m. Lietuva neteko 1038 piliečių, 2020 m. – 1268, 2019 m. – 1117, 2018 m. – 1003 piliečių.
Absoliuti dauguma jų Lietuvos pilietybės, įgytos gimimu, neteko todėl, kad įgijo ir kitos valstybės pilietybę.
Iš piliečių sąrašų išbraukti aktyvūs žmonės, ištisos šeimos, vaikai
Skaitant LR Seimo dokumentų paieškos sistemoje e-seimas.lrs.lt viešai prieinamus LR Vidaus reikalų ministrės vien šiemet pasirašytus 44 įsakymus „Dėl LR pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, mirga šimtai profesiškai ir socialiai aktyviausio amžiaus lietuvių vardai ir pavardės, dešimtys 18–20 metų lietuvių, 17 procentų pilietybės netekusiųjų yra 18–29 metų jaunimas.
Beskaitant ministrės pasirašytus įsakymus dėl pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę, į akį krenta ir ištisos šeimos: Lietuvoje gimusios mamos ir dukros, mamos ir sūnūs, vyrai ir žmonos, broliai ir seserys, ištisa penkių brolių ir seserų šeima, 22 metų JAV gimusios dvynės.
Iš pusšimčio šiemet pilietybės netekusių, nes jos atsisakė, absoliuti dauguma yra vaikai: Švedijoje gimęs šešerių metų vaikas, šeši 5–13 metų Austrijoje gimę vaikai, net dvejų metų vaikas, gimęs Estijoje.
Lietuva nežino, kiek išties turi piliečių
Dabar galiojantys LR įstatymai numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per du mėnesius raštu pranešti apie tai Migracijos departamentui, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai.
Laiku raštu nepranešus apie įgytą kitos valstybės pilietybę gresia baudos nuo 300 iki 850 eurų.
Kaip pokalbyje su portalu Pilietybė.lt teigė Migracijos departamento Pilietybės skyriaus vadovė Jurgita Pašin, Lietuva apie savo piliečių kitos valstybės pilietybės įgijimą sužino tik jei žmogus pats praneša.
Tačiau jei žmogus nepraneša ar faktas nepaaiškėja kitais būdais, pavyzdžiui, tvarkantis Lietuvos institucijose santuokos dokumentus, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais ar kai žmogus pašaukiamas atlikti privalomą karo tarnybą, Lietuva nežino, kiek jos piliečių yra įgiję kitų valstybių pilietybes.
Pilietybės netekimo pasekmės turi būti išnagrinėtos individualiai
Įsakymuose dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nurodoma, kad sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui per šešis mėnesius Viešojo administravimo įstatymu nustatyta tvarka arba iš karto Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius, ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt) per vieną mėnesį Administracinių bylų teisenos įstatymu nustatyta tvarka.
Kiek žmonių dėl pilietybės netekimo kreipėsi į teismą? Tokios statistikos viešai prieinamoje Migracijos departamento informacijoje Pilietybė.lt neaptiko, tačiau Migracijos metraštyje minima, kad 2022 m. dėl pilietybės skundų Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo aštuonias bylas.
Europos Sąjungos Teisingumo teismas yra paskelbęs, kad pilietybės netekimas, reiškiantis ir Europos Sąjungos pilietybės praradimą, prieštarauja ES teisei.
Kaip rašoma Teisingumo Teismo pranešime spaudai, tokiu atveju asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų individualiai išnagrinėtos šio netekimo pasekmės, o nacionalinės valdžios institucijos ir teismai turi patikrinti, ar atitinkamos valstybės narės pilietybės netekimas, kai dėl to netenkama Sąjungos piliečio statuso, atitinka proporcingumo principą. Netgi atgaline data.
