„Nuotaikos yra labai įvairios. Aš neslėpsiu, yra tikrai nemaža dalis tarnybos pareigūnų – ypatingai vadovaujamos grandies pareigūnų – kurie nepritaria šiai reformai, jai priešinasi ir tą atvirai reiškia. Mano galva, visiškai normalu, nes tarnyba nuo 2007 m., nuo įkūrimo praktiškai neturėjo jokių pokyčių“, – trečiadienį Seime po bendro Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetų posėdžio žurnalistams sakė A. Paulauskas.
„Matosi, kad pareigūnai pripratę prie tokio pakankamo stabilumo, kuris ne visą laiką yra gerai“, – aiškino jis.
Pasak A. Paulausko, pirminės grandies pareigūnai, kurie tiesiogiai dirba ir saugo įvairius strateginius objektus, supranta VST reformos esmę ir pernelyg nebūgštauja dėl būsimų pokyčių.
„Jiems paaiškinus, kad jų darbas nesikeis, kad jie toliau dirbs objektuose, kad pareigybių aprašymai išliks tokie patys, iš esmės nemato tame didelių problemų ir yra pasirengę tęsti tarnybą“, – nurodė jis.
Visgi, klausiamas apie prognozes, kiek pareigūnų ketintų palikti VST, jeigu tarnyba bus prijungta prie policijos, A. Paulauskas nurodė, kad šiuo metu viešojoje erdvėje sklando įvairūs skaičiavimai.
„Operuojama labai įvairiais skaičiais. Labai dažnai yra deklaruojama, kad 40–50 proc. pareigūnų paliks tarnybą“, – teigė laikinasis VST vadovas.
„Ką rodo praktika? Kalėjimų tarnybos reforma, kuri ne taip seniai buvo, policijos reagavimo padalinių reforma (...) – tokio pobūdžio pokyčiai inicijuoja tai, kad tarnybą palieka maždaug apie 10–13 proc. pareigūnų. Tai suvaldoma rizika“, – patikino jis.
Reforma atneštų teigiamų pokyčių, sustiprintų dalijimąsi žvalgybine informacija
Kaip skelbta anksčiau, VST integravus į policiją, institucija išlaikys atskiro juridinio padalinio statusą, tačiau biudžetas taptų bendras. A. Paulauskas teigė manąs, kad VST finansiškai nukentėti neturėtų.
„Nematau rizikų, kad VST staiga būtų pradėta skriausti jų pinigus panaudojant policijos reikmėms. Kaip tik matau didžiulę naudą“, – kalbėjo pareigūnas.
Priešingai, pasak jo, VST sujungimas su policija turėtų teigiamos naudos tarnybos veiklai.
„Tai sudarys sąlygas VST geriau vykdyti jų funkcijas – tas, kurios šiandien yra pavestos. Nes vykdyti tokias funkcijas kaip riaušių malšinimas, vykdyti tokias funkcijas kaip strateginių objektų apsauga nevykdant žvalgybos ir neturint žvalgybinės informacijos, nenaudojant inovatyviausių įrankių – yra sudėtinga“, – teigė VST vadovas.
„Tuo pačiu ir policija būtų sustipinta VST pajėgumais – reikia pripažinti, kad VST turi tikrai aukštesnę nei policija kovinį pasirengimą. Ir tas pasirengimas būtų panaudotas, reaguojant į įvairias hibridines grėsmes ir iššūkius, su kuriais susiduria valstybė“, – nurodė jis.
Be to, akcentavo A. Paulauskas, VST, kitaip nei iki šiol, galėtų efektyviau naudotis policijos informacinėmis technologijomis, inovacijomis ir žvalgybiniais duomenimis. Tam, anot jo, šiuo metu yra kliūčių.
„Trukdo ir esama teisinė bazė, ir tai, kad VST, kaip subjektas, kaip atskira institucija, nėra kriminalinės žvalgybos subjektas. Tai labai riboja tarnybos galimybę gauti ir tiesiogiai prieiti prie tam tikrų jautrių žvalgybinių duomenų“, – kalbėjo jis.
„Būnant vienoje institucijoje, (tai – ELTA) palengvėja, pagreitėja ir praktiškai policijos pajėgumais būtų atliekama ir tam tikra analizė“, – apibendrino pareigūnas.
VST pertvarkos projektą Seimui ketinama pateikti ketvirtadienį.
VRM darbo grupė, atlikusi VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą, paskelbė siūlantys tarnybą integruoti į policiją, numatant, kad karo padėties atveju VST išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Planuojama, jog policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys.
Parlamentui pritarus, VST taptų policijos dalimi nuo kitų metų kovo mėnesio.
ELTA primena, kad prieš metus, liepos 15 d., parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad taip siekta parodyti vieningą Lietuvos politinių jėgų poziciją prieš artėjantį Vilniaus NATO viršūnių susitikimą.
