Pastarasis įsitikinęs, kad kova antrajame ture buvo nelygi, nes rinkėjai palaikė ne tiek patį M.Skamaraką, kiek balsavo prieš konservatorius. Nors socialdemokratas ir sutinka, kad kairiųjų rinkėjų šiame krašte daugiau, nemano, jog jis rinko protesto balsus – žmonės esą palaikė jį, kaip asmenį.
Politikų nuomonės išsiskyrė ir po klausimo, ar šis rezultatas – prastas signalas konservatoriams prieš artėjančius Seimo rinkimus. A.Bautronis ragina socialdemokratus per anksti nedžiūgauti.
Savo ruožtu politologė Rima Urbonaitė pastebėjo, kad, nors toli siekiančių prognozių daryti dar nereikėtų, pozityvių ženklų konservatorių stovykloje nėra.
Rezultatai apsivertė aukštyn kojom
Į Seimą Raseinių-Kėdainių rinkimuose per antrąjį turą sekmadienį išrinktas Raseinių rajono vicemeras, socialdemokratas M.Skamarakas. Politikui netrukus sukaks 35-eri.
Pirmalaikiai rinkimai šioje apygardoje vyksta po to, kai 2020 metais čia išrinktas valstietis Arvydas Nekrošius atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų eiti Raseinių rajono mero pareigas.
Rinkimų rezultatai po antrojo turo apsivertė aukštyn kojom. Dar pirmajame ture į priekį buvo išsiveržęs A.Bautronis su 30,46 proc. rinkėjų balsų, M.Skamarakas buvo antras su 20,41 proc. balsų. Antrajame ture situacija pasikeitė – už M.Skamaraką balsavo 56,65 proc. rinkėjų, o už A.Bautronį – 43,35 proc. rinkėjų.
Rinkėjų aktyvumas antrajame ture siekė 28,15 proc. Iš viso apygardos rinkėjų sąraše yra 31 tūkst. 819 rinkėjų.
Šių rinkimų galutinių rezultatų tvirtinimas turėtų vykti kitą savaitę. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu oficialiai patvirtinus rezultatus, per penkias darbo dienas išrinktam Seimo nariui bus įteiktas pažymėjimas.
Oficialiai Seimo nario pareigas M.Skamarakas pradės eiti po priesaikos parlamente.
A.Bautronis: čia – ne Mato pergalė, o tiesiog kairiųjų rinkėjų pasirinkimas
Po dar vienų pralaimėtų rinkimų konservatorius A.Bautronis pirmadienio rytą leido ramiai. Tikino, kad dabar jo tikslas yra pailsėti, apsitvarkyti namus ir kartu su partija ruoštis kitų metų rinkimų maratonui. Tiesa, paklaustas, ar vėl sieks parlamentaro kėdės, politikas prašė to paklausti po pusmečio.
„Nuotaikos labai geros. Įvertinkite tai, kad buvo visų kova prieš vieną. Aš dar atsilaikiau labai gerai – ir pirmame, ir antrame ture. Nežinau, kuris dar kandidatas galėjo taip atsilaikyti, kaip aš, sutelkdamas visą savo elektoratą per tokį neaktyvų rinkėjų dalyvavimą. Atsilaikyti vienam prieš visus buvo labai didelis iššūkis“, – portalui lrytas.lt teigė A.Bautronis.
Savo pralaimėjimą jis aiškino tuo, kad antrajame ture visų iš kovos pasitraukusių partijų balsai nuplaukė socialdemokratams.
„Visos politinės jėgos išreiškė palaikymą mano konkurentui. Kairiųjų rinkėjų elektoratas labai intensyviai vienijosi prieš konservatorių kandidatą. Tas nuolatinis programavimas, kuris buvo prasidėjęs prieš savivaldos rinkimus, tęsiasi ir dabar“, – apgailestavo konservatorius.
Paprašius patikslinti, ar tai reiškia, kad jam koją pakišo partija, kuriai jis priklauso, A.Bautronis iš pradžių su tuo lyg nesutiko, tačiau vėliau pats persigalvojo.
„Nepamaišė man (partinė) priklausomybė, tiesiog, suprantate, viskas sukrito taip, kad visi rinkėjai vienijosi prieš mane. Visi, kurie bandė man įvardyti, kodėl nebalsuoja už mane, sakė – nes aš esu konservatorius. Jeigu žmogus nurašomas dėl jo politinių pažiūrų, manau, per daug drąsu...“ – svarstė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokia pati situacija susiklostė dar šių metų pradžioje vykusiuose savivaldos rinkimuose, kuriuose pirmajame ture dar pirmavęs, antrajame nusileido valstiečiui A.Nekrošiui, todėl prie tokių „netikėtumų“ A.Bautronis tikino jau pripratęs.
„Pasikartojo savivaldos rinkimų scenarijus“, – pripažino konservatorius.
Paklaustas, ar šis scenarijus nėra prastas signalas konservatoriams prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, A.Bautronis pabrėžė, kad Raseinių rajonas nėra visa Lietuva.
„Tai reikia įvertinti. Kaip bebūtų, rinkėjai, elektoratas skiriasi paėmus tam tikrus miestus, regionus. Manau, čia dar generalizuoti nereikėtų, o socialdemokratams džiūgauti, kad jų reitingai su Raseinių laimėjimu pakyla ir jie yra nenugalimi, yra labai klaidingas kelias.
Manau, kad čia ne Mato pergalė, o tiesiog kairiųjų rinkėjų pasirinkimas, už ar prieš. Šiuo momentu bent jau tokia tendencija pasirodė. Jeigu nebūtų antrųjų turų, matome, kad viskas kitaip pasibaigtų“, – įsitikinęs jis.
M.Skamarakas: tokio rezultato ir tikėjausi
Pergalę rinkimuose iškovojęs ir netrukus Seimo nariu pirmą kartą tapsiantis M.Skamarakas su tokiais buvusio konkurento teiginiais nelinkęs sutikti. Jis aiškino nenustebęs, kad nugalėjo, nes tokio scenarijaus, kai visos likusios partijos susivienija prieš konservatorių kandidatą, ir tikėjosi.
„Aš įvertinau tai, kad konkurentas pirmajame ture iš dešiniųjų atstovų praktiškai buvo vienas. Jis neturėjo didelės konkurencijos. Kairiųjų atstovų buvo ženkliai daugiau. Kaip ir tikėjausi, kad turėtų atsirasti palaikymas, jis ir atsirado“, – portalui lrytas.lt komentavo M.Skamarakas.
Socialdemokatas įsitikinęs, kad rinkėjai jį palaikė ne tik dėl partiškumo, o ir dėl to, jog jis dalykiškas, konkretus, nelinkęs veltis į skandalus.
Šiuos rinkimų rezultatus konservatoriams, kitaip, nei A.Bautronis, M.Skamarakas linkęs vertinti kaip neigiamą signalą partijai prieš artėjančius eilinius parlamento rinkimus.
„Aš manau, kad šioks toks signalas yra siunčiamas rinkėjų. Dar liko daugiau nei metai, viskas gali pasikeisti. Bet šiai dienai, panašu, kad taip, (signalas yra neigiamas)“, – nurodė jis.
2011 metais M.Skamarakas Lietuvos kūno kultūros akademijoje tapo lengvosios atletikos ir fitneso treneriu, o 2013 metais Kauno technologijos universitete baigė viešąjį valdymą. 2018–2019 metais Betygalos Maironio gimnazijoje jis dirbo fizinio ugdymo mokytoju, tokį pat darbą dirbo nuo 2012 iki šių metų Ariogalos gimnazijoje.
2011–2023 metais būsimasis parlamentaras buvo Raseinių kūno kultūros ir sporto centro lengvosios atletikos treneriu. Nuo 2015 metų – Raseinių rajono jaunimo reikalų tarybos narys, vadovauja nuo 2016 metų įkurtai sportinę ir kultūrinę veiklą populiarinančiai asociacijai „Ariogalos tauras“.
Nuo 2019 metų iki dabar M.Skamarakas yra Lietuvos socialdemokratų partijos Raseinių skyriaus pirmininkas.
R.Urbonaitė: gerų signalų konservatoriams nematau
Ar rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje apygardoje turėtų gerokai sugadinti nuotaiką konservatoriams? Politologė R.Urbonaitė mano, kad kol kas toli siekiančių išvadų daryti nereikėtų, tačiau dėl ko sunerimti tikrai yra.
„Vienas aspektas, kad šiaip mes esame įpratę, jog antrieji turai konservatoriams yra labai labai neparankūs. Tą, beje, rodo ir savivaldos rinkimai, kurie vyko pavasarį, ir ankstesni Seimo rinkimai.
Vienmandatės su dviem turais konservatoriams yra netgi sakyčiau tam tikras prakeiksmas, nes konservatorių kandidatas pirmajame ture gali net ir pirmauti, bet po to matome, kad antrasis turas, deja, tampa tam tikru fiasko.
Tai nestebina, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad šiuose rinkimuose aktyvumas yra net nesiekiantis 30 proc. Tai yra žemas aktyvumas net ir vienmandatėms apygardoms. Lietuvoje antrasis turas vienmandatėse taip pat pasižymi gerokai mažesniu aktyvumu, bet jis paprastai perkopia 30 proc. Mažesnis aktyvumas būna palankus konservatoriams.
Šįkart net ir dar mažesnis aktyvumas konservatorių kandidatui nepadėjo. Iš vienos pusės, tai lyg ir neturėtų stebinti, bet tai, kad neaktyvumas buvo mažiau palankus konservatoriams, rodo, jog iš tikrųjų konservatoriai, deja, bet nesugebėjo sugeneruoti palankių rezultatų.
Ar tai yra aiški indikacija Seimo rinkimams, būčiau labai atsargi su tokiais pareiškimais, nes manau, kad tai yra viso labo viena vienmandatė su savo specifika. Tačiau bent jau gerų signalų konservatoriams aš nematau“, – portalui lrytas.lt teigė R.Urbonaitė.
Nors iki parlamento rinkimų liko dar daugiau nei metai, anot politologės, antrųjų turų prakeiksmo konservatoriams atsikratyti nepavyks.
„Konservatoriai bus dar blogesnėje pozicijoje, nes jie yra valdančioji partija, ateinanti jau ne iš opozicijos. Mes puikiai matome, kad nėra didžiulio susižavėjimo šiais paskutiniais keturiais metais, kalbant apie visuomenės palaikymą.
Partiją gelbėja labai ištikimas rinkėjas. Klausimas, kaip elgsis jaunesnioji partijos rinkėjų dalis, nes ji gali būti ne tokia lojali, kaip konservatoriai yra įpratę. Čia yra tam tikri niuansai ir iš to, ką mes matome po savivaldos rinkimų ir su šita viena vienmandate, žinant, kad konservatoriai yra valdžios partija, tikėtis labai gerų rezultatų prielaidų yra nedaug.
Aišku, viena vienmandatė yra atskiri rinkimai, atskira istorija, bet rezultatai konservatoriams nesidėlioja labai palankiai, kad ir ką bekalbėtų kai kurie konservatorių politikai, jau anonsuodami, jog šita Vyriausybė gaus antrą kadenciją valdyti šalį.
Aš labai tuo abejočiau“, – konstatavo ji.
