Prabangios vilos Tenerifėje ir Nidoje, Lietuvoje ir užsienyje registruotų įmonių akcijos bei kitas turtas, kurį paliko po sunkios ligos miręs verslininkas, mecenatas R.Karpavičius, ir toliau yra prižiūrimas laikinojo administratoriaus.
Kam atiteks 120 milijonų eurų vertės palikimas, vis dar neaišku, nes pusketvirtų metų teismuose nagrinėjamoje byloje nėra padėtas taškas.
Aukščiausiojo teismo trijų teisėjų kolegija rugsėjo 11 dieną nutarė priimti nagrinėti kasacinį skundą, kurį buvo pateikusi advokatė Laima Gerasičkinienė.
Ji atstovauja R.Karpavičiaus sūnui Rokui Karpiui, kuris toliau siekia, kad būtų panaikintas įtartinomis aplinkybėmis patvirtintas jo tėvo testamentas.
Didelę patirtį turinti teisininkė kasacinį skundą pateikė po to, kai Vilniaus apygardos teismas atmetė R.Karpio apeliacinį skundą ir paliko galioti sprendimą, kurį šių metų pradžioje priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas.
Jo sprendimas buvo palankus milijonieriaus broliui Henrikui Karpavičiui ir jaunai našlei Aistei Karpavičienei.
Testamente, kuris Kauno notarų biure buvo patvirtintas 2019 metų kovo 5 dieną, jiems užrašyta po pusę verslo, o jaunai našlei – ir vilos Nidoje bei Tenerifėje.
Ieškovas ir jam atstovaujanti advokatė kasaciniame skunde prašė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis būtų panaikinta ir byla būtų perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Nesigilino į kitus dokumentus
Ilgai trukęs civilinis procesas, per kurį pasisakė daug liudytojų ir išvadas pateikė valstybės vardu veikiantys bei nepriklausomi ekspertai, paliko neatsakytų klausimų.
Nors byloje buvo pateikta daug medicininių ir kitų dokumentų, per procesą į juos nebuvo bandoma gilintis. Abiejų teismų sprendimai iš esmės rėmėsi ekspertų psichiatrų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, išvadomis.
Pirmosios instancijos teismas ekspertui buvo pavedęs atsakyti į klausimus, ar 61 metų R.Karpavičius testamento sudarymo dieną sirgo psichikos liga, ar galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Ekspertas rėmėsi gydytojų, kurie operavo R.Karpavičių, parodymais. Bet jie paciento nematė po to, kai jis išvyko iš ligoninės, o liga vystėsi greitai.
Ekspertas esą neturėjo galimybių objektyviai įvertinti kitų liudininkų parodymų, bet jis pateikė gana kategorišką išvadą, kad verslininkas esą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
R.Karpis prašė skirti pakartotinę ekspertizę, bet tokį prašymą teisėjas I.Kasimovas atmetė.
Vilniaus apygardos teismas į ieškovo prašymą atsižvelgė ir paskyrė pakartotinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę.
Buvo pateikta panaši išvada kaip ir anksčiau. Ekspertinį aktą pasirašiusi psichiatrė yra susijusi su specialistu, kuris pateikė pirminę išvadą. Jie yra publikavę bendrą mokslinį darbą.
„Lietuvos ryto“ kalbintų teisininkų teigimu, tokias ekspertizes atliekančių specialistų šalyje yra vienetai, yra susidaręs monopolis, todėl teisminių ginčų dalyvių galimybės būna apribotos.
Negalėjo užduoti klausimų
Vykstant procesui Vilniaus apygardos teisme R.Karpis ir jo atstovė norėjo užduoti klausimus ekspertams, kurie atliko pakartotinę pomirtinę psichiatrinę R.Karpavičiaus ekspertizę. Bet tokia galimybė nebuvo suteikta.
Gavus ekspertizę buvo paskirtas rašytinis posėdis, o ieškovo advokatės nusiųsti klausimai nebuvo persiųsti ekspertams, taigi į juos neatsakyta.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas – pakartotinės ekspertizės aktas, tikėtina, nebuvo tinkamai ištirtas.
Klausimai, kuriuos norėjo užduoti ieškovas, buvo siejami su aplinkybėmis, kurios arba nebuvo vertintos ekspertizės akte, arba vertintos pasirinktinai ir remiantis vieno liudytojo parodymais.
Negana to, testamento tvirtinimo metu notarės biure padarytame garso įraše girdimi R.Karpavičiaus atsakymai į klausimus ekspertiniame akte buvo cituojami iškreiptai.
Įraše girdisi, kad R.Karpavičius į klausimus atsakinėjo pavieniais žodžiais, nerišliai, neaiškiai.
Ligos alinamo testatoriaus atsakymai nebuvo logiški. Pavyzdžiui, paklausus, kam paliekamas turtas, milijonierius atsakė: „Kitiems nereikalingi, jie niekam nereikalingi.“ Tada pasigirsta moterų juokas.
Viso pokalbio notarės biure metu dominavo moterų pašnekesys – reikalus tvarkė jos, o ne testatorius.
Ekspertai nevertino ir svarbios aplinkybės – testatoriaus žodžių, kad jis pasakė nematantis, kas parašyta jam pateiktame dokumente.
Byloje nebuvo įvertintos nepriklausomų, didelę praktinę patirtį turinčių ekspertų išvados, kurios skiriasi nuo tų, kurias pateikė atstovai iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos.
Nepriklausomi ekspertai konstatavo, kad piktybinis smegenų auglys, vėžinė intoksikacija, šalutinis vaistų poveikis, ligos komplikacijos, sepsis neabejotinai darė įtaką paciento psichikos būklei bei gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti priimant sprendimus.
Tyrė ir ekspertas iš Madrido
Ruošiantis teismui Vilniaus apygardos teisme R.Karpavičiaus sūnaus prašymu ekspertizę atliko ir pasauliniu mastu pripažintas ekspertas Carlosas Cuadrado Gomezas-Serranillosas iš Madrido.
Jis išsamiai ištyrė R.Karpavičiaus medicininius dokumentus, garso įrašą iš notarės biuro.
Specialistas padarė išvadą, kad dėl naviko vietos, neurologinių pakitimų, ligos raidos ir kitų veiksnių testatoriaus smegenų veikla buvo smarkiai paveikta.
„Dėl diagnozuotos daugiaformės glioblastomos ir su ja susijusių neurologinių komplikacijų R.Karpavičiui pasireiškė reikšmingas pažinimo ir valios sutrikimas.
Medicininiai įrodymai rodo, kad notariškai patvirtintas dokumentas sudarytas neturint visiško suvokimo (...). Todėl moksliniu-teisiniu požiūriu yra pagrindas abejoti tokiomis aplinkybėmis sudaryto testamento galiojimu“, – pranešė patyręs ekspertas iš Madrido.
Derino tiktai įgaliojimus
„Lietuvos ryto“ duomenimis, 2018 metų pabaigoje ir 2019 metų pradžioje R.Karpavičius neišreiškė valios pusę turto palikti kaunietei Aistei Grybauskienei, kuri vėliau pakeitė pavardę į Karpavičienės.
2018 metų lapkričio 20 dieną, prieš operaciją, Kauno klinikose buvo sudarytas testamentas, pagal kurį verslą būtų valdęs H.Karpavičius.
Milijonierius dar planavo parengti priedą, kuriame būtų nurodęs, kaip ir kam brolis turėtų paskirstyti lėšas, gautas iš verslo ir kito turto.
Apie tokį testamentą A.Grybauskienė galėjo sužinoti prieš 2019 metų sausio 7-ąją surengtą milijonieriaus susitikimą su notare Ramute Valantiejiene. Kaunietės buvo pažįstamos.
A.Grybauskienė tada jau derino kai kuriuos klausimus su bičiule Rūta Visocnik. Ši advokatė iki tol nebuvo tvarkiusi R.Karpavičiaus reikalų ir nebuvo su juo sudariusi atstovavimo sutarties.
R.Visocnik „Lietuvos rytui“ yra sakiusi, kad bičiulės kvietimu lankėsi klinikose, kur buvo gydomas milijonierius, o vėliau ir namuose, kur jis buvo įkurdintas.
Prieš susitikimą notarei nebuvo siunčiami jokie prašymai ar dokumentai, kuriais būtų sprendžiami naujo testamento klausimai.
R.Visocnik nusiuntė tik informaciją būsimiems įgaliojimams. Pagal vieną jų A.Grybauskienė būtų galėjusi tvarkyti ir naudoti patalpas, esančias Nidoje ir Tenerifėje. Buvo siekiama gauti pajamų iš nuomos.
Dar buvo rengiamas įgaliojimas, suteikęs A.Grybauskienei teisę gauti duomenis apie verslininko sveikatą ir priimti sprendimus dėl gydymo. Iki tol ji negalėjo to daryti be H.Karpavičiaus žinios.
Susitikimo su notare išvakarėse, sausio 6-ąją, 23 val. 22 min. A.Grybauskienė bičiulei nusiuntė R.Karpavičiaus pageidavimą: turtas paliekamas broliui, kuris jį paskirstys pagal paliktą priedą.
Naujo testamento, dėl kurio dabar verda kova, tekstą galimai rengė A.Grybauskienė ir R.Visocnik. Tai liudija jų susirašinėjimas.
Įrašas, kad atimama paveldėjimo teisė iš sūnaus, testamento projekte buvo paliktas galimai R.Visocnik ranka.
Advokatė milijonierių kaip liudininkė lydėjo į notarės kontorą. Po to R.Visocnik galėjo perduoti testamentą A.Grybauskienei, nors našlė viešai teigė apie jį sužinojusi tik po R.Karpavičiaus mirties.
Įvardijo ir galimus dalyvius
„Lietuvos rytas“ daug kartų prašė Aistės Karpavičienės ir velionio brolio H.Karpavičiaus komentarų, bet nesulaukė. Našlė žadėjo atsakymus į klausimus pateikti pasibaigus teismo procesui.
O buvusi pirmoji R.Karpavičiaus žmona Audronė Karpavičienė ir sūnus R.Karpis atsakydavo į visus jiems pateiktus klausimus.
Jie teigė, kad R.Karpavičiaus turtas buvo užvaldytas apgaule, o į tai įsivėlusi grupė žmonių. Galimos aferos dalyvių vardai buvo įvardyti teisėsaugai.
Tarp veikėjų, kurie galėjo siekti perimti sėkmingą verslą, buvo minimas ir prieštaringai vertinamas tauragiškis Arūnas Pukelis.
Buvo išvaryta iš nuosavų namų
Palikimui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki tol, kol pasibaigs Klaipėdos apygardos teisme vykstantis procesas dėl viso turto pripažinimo daline nuosavybe ir jo padalinimo.
Šioje byloje ieškovė yra pirmoji R.Karpavičiaus žmona Audronė Karpavičienė, kuri su juo gyveno 40 metų, vedė bendrą ūkį ir buvo sudariusi bažnytinę santuoką. Prasidėjus kovai dėl palikimo ji buvo išvaryta iš namų, esančių Palangoje, ir yra priversta būstą nuomotis.
Čekiukus rinkęs veikėjas – po didinamuoju stiklu
Kovoje dėl R.Karpavičiaus palikimo reikšmingą vaidmenį atlikęs buvęs politikas V.Anužis įklimpo ir į čekiukų skandalą.
„Lietuvos rytui“ paskelbus, kad buvęs Klaipėdos savivaldybės tarybos narys galėjo valdiškas lėšas švaistyti privatiems reikalams tvarkyti, tai ėmėsi aiškintis ir teisėsauga.
„Yra vertinama straipsnyje pateikta informacija siekiant nustatyti, ar joje yra korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių bei korupcijos rizikos veiksnių“, – paaiškino Specialiųjų tyrimų tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė R.Paukštienė.
Nors V.Anužis nesutiko viešai paaiškinti apie čekiukus, žurnalistė išsiaiškino, kad jis juos į savivaldybę nešė krūvomis.
Vien per paskutinę kadenciją miesto taryboje jis susišlavė apie 13 tūkstančių eurų, kuriuos daugiausia pravažinėjo.
Nuo 2018 metų rudens politikas iš Klaipėdos zujo į Kauną, kur buvo atsidūręs R.Karpavičius. V.Anužis savivaldybei pateikė ir kvitų iš degalinės, esančios prie Kauno. Ten jis užsukdavo savaitgaliais.
V.Anužis už valdiškus pinigus daug važinėjo ir 2019 metais. Pavyzdžiui, vasario 13-ąją politikas degalus pylėsi net keturis kartus.
