„Reaguojant į naujas geopolitines grėsmes, į saugumo situaciją, buvo priimtas sprendimas atkurti pakrančių rinktinę – tam, kad būtų galima žymiai efektyviau ir operatyviau reaguoti į naujus iššūkius“, – penktadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak ministrės, šios rinktinės pareigūnai išskirtinai rūpinsis jūrinės sienos apsauga – tam pasieniečiai turės ir reikiamą techniką (laivus, katerius, stebėjimo sistemas ir pan.). Rinktinė veiks pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Latvija, teritorinėje jūroje, jos priekrantėje, jūrų uostuose ir veiklos teritorijoje esančiuose oro uostuose, Kuršių mariose.
„Jūros sienos apsauga yra specifinė ir būtina koncentruotis tam tikroms specialioms kompetencijoms, stiprinti bendradarbiavimą ir operatyvinio bendradarbiavimo lygmenį“, – aiškino ji.
Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė prisidės ir prie strateginių objektų apsaugos – į jos saugomą ruožą papuola Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalas. Anot A. Bilotaitės, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį ir sąlyginai mažą atstumą iki Rusijos Federacijos teritorijos, būtina užtikrinti operatyvų reagavimą į galimus incidentus SDG terminalo teritorijoje.
Ministrei antrino ir VSAT vadas Rustamas Liubajevas. Jis priminė, kad 2019 m. pastarasis VSAT padalinys buvo reorganizuotas – sujungtas su Pagėgių pasienio rinktine. Tačiau, pasak jo, dabar Pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečiai galės koncentruotis į specifines funkcijas ir užduotis, reikalingas užtikrinti jūrinės Lietuvos sienos saugumą.
„Vis dėlto, saugumo situacija buvo visiškai kitokia – ir prie Rusijos sienos, ir prie Baltarusijos sienos, ir apskritai mūsų regione saugumo situacija buvo visai kitokia. (...) Buvo priimtas toks sprendimas galbūt siekiant sutaupyti, paskirstyti lėšas. Tačiau dabar matome, kad, matyt, nebuvo įvertinti visi aspektai“, – priminė VSAT vadas.
„Jeigu atkursime rinktinę, turėsime specializuotą padalinį, kuris bus atsakingas už jūros sienos apsaugą. O kita dalis bus atsakinga už sausumos sienos apsaugą su Rusijos Federacija – ta prasme, kiekviena iš tų institucijų, kiekviena iš rinktinių dirbs pagal savo specifiką ir šiuo atveju tikrai man atrodo mums pavyks ir išspręsti operatyvaus valdymo problemas“, – sprendimo naudas vardijo R. Liubajevas.
R. Liubajevas pažymėjo, kad siekiant išbandyti rinktinės pareigūnų pajėgumus bei sąveiką su kitomis institucijomis, penktadienį surengtos ir pratybos. Jose dalyvauja VSAT specialiosios paskirties, aviacijos ir kitos pajėgos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ laivų apžiūros grupė.
„Bendromis jėgomis bandoma, sakykime, šiuo atveju pasitreniruoti ir pasižiūrėti, kaip būtų galima veikti realioje situacijoje“, – sakė VSAT vadas.
Prie sienos su Rusijos Federacija 2022 m. fiksuotas 21 valstybės sienos pažeidimas, o 2023 m. – 12. Kuršių mariose bei jūroje 2022 m. fiksuoti 9 atvejai, 2023 m. – 7. Pagrindinės tendencijos yra susijusios su netyčiniais sienos pažeidimais.
Lietuva su Rusijos Federacija turi 255 km sausumos sieną, Kuršių mariomis – 18 km, Baltijos jūra – 22 km. Kuršių mariose bei Baltijos jūroje valstybės siena saugoma jūrine sienos stebėjimo sistema, kurią sudaro termovizorinė įranga, dieninės vaizdo kameros bei radiolokacinė įranga. Atsižvelgiant į gamtines sąlygas pasienyje su Rusijos Federacija yra įrengta 46 km fizinio barjero.
Lietuvos pasieniečiai saugo 119,65 kilometrų ilgio Baltijos jūros sieną.
Valstybės siena jūroje bei Kuršių mariose saugoma moderniomis sienos stebėjimo sistemomis, kurias sudaro radiolokacinė įranga, termovizorinė įranga bei dieninės vaizdo kameros.
Šiuo metu valstybės sienos apsaugą vykdo trys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniai – Vilniaus pasienio, Varėnos pasienio ir Pagėgių pasienio rinktinės.
