„LVŽS svarstė situaciją ir priėmė sprendimą pasitraukti iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos, kuris buvo sudarytas 2021 metais. Tam pagrindu tampa situacija, kuri švietimo srityje blogėja kasdien“, – nurodė R.Karbauskis.
Jo teigimu, tikslai, kurie buvo iškelti susitarime, nevykdomi, o padėtis daugelyje švietimo sričių tik blogėja.
„Aš galiu paminėti keletą iš jų – tai visiems mums suprantama situacija dėl mokytojų atlyginimų. Mes dėjome pastangas praėjusioje kadencijoje, kad mokytojų atlyginimų klausimas būtų išspręstas ir išspręstas sistemiškai, visiems laikams. Deja, ši valdančioji dauguma tas pastangas sugriovė.
Šiandien mes turime konstatuoti, kad mokytojų reikalavimai yra pagrįsti, tiesiog jie nevykdomi. Vienas iš punktų, dėl kurių mes negalime likti šitame susitarime ir kolaboruoti su šita valdžia, yra būtent tai, kad šitas punktas nevykdomas“, – tvirtino valstiečių lyderis.
Be kita ko, anot jo, nevykdomi ir kiti susitarime užfiksuoti punktai, turintys užtikrinti pedagogų kvalifikacijos kėlimą, valstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą, bendrojo ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos sprendimų priėmimo perdavimą savivaldybėms, kolegijų tinklo išlaikymą ir pan.
„Tai yra dalykai, kurie aiškiai prieštarauja tam, ką mes buvome pasirašę partijų nacionaliniame susitarime. LVŽS negali likti tarpe tų partijų, kurios vykdo „susitarimą“, kurių veikla yra nukreipta prieš mokytojus, mokinius, jų tėvus, Lietuvos visuomenę“, – pareiškė R.Karbauskis.
„Atitinkamai mūsų sprendimas tikriausiai taps pavyzdžiu kitoms partijoms, ypač opozicinėms, kad kolaboruoti su šita valdžia jokiu būdu nėra verta. Aš, kaip partijos pirmininkas, išsiųsiu dokumentus, patvirtinančius, kad atsiimame savo parašą po šitu susitarimu“, – informavo jis.
Apie tai, kad svarsto trauktis iš susitarimo dėl švietimo politikos, yra pranešusi ir Darbo partija.
LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad dabartinės Vyriausybės priimami sprendimai dėl Bendrojo ugdymo programų ir jų įgyvendinimo esą ne tik neatspindi vertybinių susitarimų, bet dažnu atveju yra jiems prieštaraujantys ir keliantys įtampas bei nepasitikėjimą visos švietimo bendruomenės narių tarpe.
Politikė daug kritikos pažėrė nuo šių mokslo metų startavusiai „Gyvenimo įgūdžių programai“. Atsakydama į tokios lytiškumo ugdymo programos privalomą diegimą ugdymo įstaigose, LVŽS inicijuoja peticiją ir parašų rinkimą programos įgyvendinimo stabdymui.
R.Karbauskis rėžė besitikintis, kad „kentėti mokytojams ir Lietuvos visuomenei beliko tiktai metai“.
Primename, kad 2021-aisiais šešios nacionalinės politinės partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Susitarime kalbama apie būtinybę sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems siekti kokybiško išsilavinimo.
Įsipareigojimai apima ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų ir kompetencijų gerinimą.
Juose kalbama apie ryžtą imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, sukurti bendrą ir visiems vaikams (kaimo, miesto, tautinių bendrijų bei mažumų) prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.
Akcentuotas ir įsipareigojimas įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą.
