Seniūnaičiams siūlys mokėti 10 proc. savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio išmokas
Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas siūlys numatyti išmokas seniūnaičiui su jo veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti.
Jei Seimas pritartų, seniūnaičiai galėtų gauti išmoką, kuri būtų 10 procentų tos savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydžio. Už šią išmoką seniūnaitis neturėtų atsiskaityti.
Parlamentaras taip pat siūlo vietoj seniūnaičių sueigų ir išplėstinių seniūnaičių sueigų formuoti seniūnijų tarybas. Seniūnijos tarybą sudarytų seniūnijos seniūnaičiai ir bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Kai seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar bendruomenių poreikius, nustatytų, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai įeina į seniūnijos tarybos sudėtį.
Siūlomas projektas numato, kad seniūnijos taryba svarstytų ir priimtų sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos, taip pat dėl savivaldybės biudžeto projekto, kiek tai yra susiję su seniūnijos veiklos finansavimu. Seniūnijos taryba svarstytų ir priimtų sprendimus dėl bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis,viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimo.
Savivaldybė turėtų neatlygintinai suteikti patalpas seniūnijos tarybos posėdžiams organizuoti. Seniūnaičiai į seniūnijos tarybos posėdžius rinktųsi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnijos tarybos posėdžiai būtų vieši, o sprendimai – rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalėtų juos įvertinti.
Seniūnijos tarybos posėdžiuose priimti sprendimai būtų paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų skelbimų lentose.
Projektą įregistravęs Seimo narys K. Vilkauskas mano, kad priėmus įstatymo pataisas „būtų žengtas pirmasis tvirtas žingsnis, kuris labai sustiprintų mažąją vietos savivaldą Lietuvoje“.
Siūlys koreguoti priesaikos tekstą
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas siūlys patikslinti savivaldybių tarybų narių ir merų priesaikos tekstą, aiškiai nurodant, kad jie prisiekia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu jis siekia įteisinti, kad naujai išrinktiems savivaldybių tarybų nariams ir merui būtų sudaryta galimybė „prisiekti ne kokiai nors abstrakčiai Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Taip ir buvo iki 2023 m. savivaldos rinkimų.
Parengti Vietos savivaldos įstatymo pataisas parlamentarą paskatino po šių metų pavasarį įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų kilęs skandalas.
„Deja, liko kartėlis, sąmoningai ar ne neatsakyta į klausimą, kas įvyko šį pavasarį po savivaldos rinkimų, kai tarybų nariai buvo priversti antrą kartą prisiekti, bet prisiekti jau ne įprastiniam tekstui „Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (kaip būdavo iki 2023 metų pavasario), o tiesiog – Konstitucijai? Priesaikos tekstą kartojo Palangos, Joniškio, Mažeikių, Plungės, Trakų rajono bei Kazlų Rūdos savivaldybių tarybos nariai, dėl kitų priežasčių kai kurie suklydę pavieniai išrinkti Šiaulių, Visagino savivaldybių tarybos nariai“, – skandalo aplinkybes primena politikas.
Pasak jo, lengviausia viską suversti techninei klaidai, bet politikas vardija ir kitas priežastis, paskatinusias siūlyti pataisą.
„Žinodami situaciją, kaip šioje Seimo kadencijoje varoma lietuvių kalba iš Lietuvos, kaip gujami, neremiami lietuvių etninės kultūros projektai, kaip pradedama vengti ir braukti iš vartosenos žodžius „tautinis, patriotinis“ (juos keičiant „pilietinis“), nenustebsiu, jei išgirsiu, kad nepolitkorektiška kalbėti apie Lietuvos Respublikos Konstituciją“, – Eltai sakė S. Tumėnas.
Vieną vicemero pareigybę siūlys skirti opozicijos kandidatui
Siekiant didesnio opozicijos įsitraukimo į savivaldos veiklą, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Robertas Šarknickas siūlys bent vieną savivaldybės vicemero pareigybę skirti opozicijos pasiūlytam kandidatui.
Jis pastebi, kad daugelyje savivaldybių opozicinės frakcijos neturi savo vicemero.
„Tai, ar opozicijos pasiūlytas kandidatas bus paskirtas vicemeru šiuo metu išimtinai priklauso nuo savivaldybės mero geranoriškumo. Tai neužtikrina demokratijos principo savivaldybėje ir skatina mero bei savivaldybės tarybos daugumos vienvaldystę“,– sako R. Šarknickas.
Jeigu Seimas pritartų jo įregistruotoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, „visais atvejais ne mažiau kaip viena vicemero pareigybė, pasitarus su savivaldybės tarybos opozicijos frakcijomis“, būtų skiriama savivaldybės tarybos opozicijos pasiūlytam kandidatui.
Vietos savivaldos įstatyme, kaip primena ELTA, nustatyta, kad „meras savo įgaliojimų laikui skiria vieną ar kelis vicemerus. Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas“.
Apie galimybę savivaldybės tarybos opozicijai turėti savo pasiūlytą atstovą vicemero pareigybėje galiojančiame įstatyme nekalbama.
Savivaldybių taryboms – daugiau įgaliojimų
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė siūlys įstatyme numatyti, kad seniūnaitijų sudarymo ir ribų klausimą svarstytų ir tvirtintų savivaldybės taryba mero teikimu, o ne meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.
Pasak jos, įstatymo projektu siekiama, kad pagrindiniai sprendimai dėl seniūnaitijų ribų, seniūnaičių skaičiaus nebūtų palikti vienasmeniam mero sprendimui, projektą pateikus administracijos direktoriui, t.y. paskirtam mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojui. Tokius svarbius vietos bendruomenėms klausimus, jos nuomone, turėtų apsvarstyti ir sprendimus priimti savivaldybės taryba, kurios narių kompetencijai priskirta atstovauti bendruomenių interesus.
„Pastebėjome tendenciją, kad nepasitarus su bendruomenėmis, neįvertinę realių bendruomenės poreikių kai kurios savivaldybės planuoja stambinti seniūnaitijas. Tai reiškia, kad mažiau atstovų seniūnų sueigoje turės bendruomenės, jų balsas bus mažiau girdimas. Mano vertinimu, būtų daug demokratiškiau, jeigu savivaldybės taryba išdiskutuotų ir priimtų sprendimą dėl seniūnaitijų skaičiaus ir ribų. Manau, tai ne mero kompetencija, o visos tarybos in corpore klausimas. Tarybos nariai turi išdiskutuoti ir balsavimu apsispręsti dėl seniūnaitijų sudarymo“, – Eltai sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti parlamentarė R. Tamašunienė.
Ji nemano, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas būtų apribota mero kompetencija šiuo klausimu.
„Šiuo atveju mažiau pareigų siūloma palikti administracijos direktoriui, o meras su savo komanda turės parengti seniūnaitijų sudarymo projektą, kurį svarstys ir priims galutinį sprendimą savivaldybės taryba“, – sakė R. Tamašunienė.
Galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą į seniūnaitijas tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.
