Tokių siūlymų parlamentarai imasi vertindami poreikį užtikrinti ne tik už akių Rusijoje nuteistų Sausio 13-osios teisėjų, bet ir kitų teisininkų bei prokurorų, dirbusių su Medininkų byla ar tiriančių Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, saugumą.
„Šiandien paraginome užtikrinti platesnį diplomatinių pasų išdavimą – t. y., visi žmonės, kurie yra rizikos zonoje, gavę diplomatinį pasą gali jaustis saugiau. Ką tai reiškia? Diplomatinis pasas neapsaugo visiškai, bet kitoje valstybėje jis vertinamas kitaip, rimtai – kad tai pareigūnas“, – trečiadienį po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, URM jau yra palengvinusi procedūras, susijusias su diplomatinių pasų išdavimu – kai kurie teisininkai jau turi tokią apsaugą. Visgi, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad „procedūras reikia dar labiau išplėsti“.
Trečiadienį susitikę su teisėjų, prokurorų bei atsakingų ministerijų atstovais NSGK nariai susipažino, kokiomis priemonėmis šalies institucijos siekia užtikrinti, kad Rusijos persekiojami teisininkai būtų saugūs. Seimo nariai pasidžiaugė, kad veiksmų jau yra imtasi.
„Yra dalykų, kurie yra padaryti. Yra aiškios (telefonų – ELTA) linijos, kur skambini ir gali skambinti 24/7 – tiek Kriminalinės policijos biure, tiek Užsienio reikalų ministerijoje“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Visgi, institucijos paragintos stiprinti individualų darbą tiek su dirbančiais ar jau į pensiją išėjusiais pareigūnais.
„Juos instruktuojant, informuojant apie jų padėtį. Yra darbo grupė, (...) koordinacinis mechanizmas“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Paraginome tuo intensyviau užsiimti. Net tik ad hoc, bet bent kasmet ateiti su rekomendacijomis – į kokias šalis vykti, nevykti, kokie procesai, kas pasikeitė, nepasikeitė“, – detalizavo jis.
Taip pat paprašyta stiprinti greitojo reagavimo mechanizmus. L. Kasčiūno teigimu, svarbu užtikrinti, kad nelaimės atveju būtų aiškus algoritmas, kaip Lietuva sieks padėti šalies teisėjams ir prokurorams.
