„Išbaigti mūsų Sąjungą – aiškus Europos strateginis ir saugumo interesas. Ukrainos ateitis yra Sąjungoje. Vakarų Balkanų ateitis yra Sąjungoje. Moldovos ateitis yra Sąjungoje“, – kalbos pabaigoje nurodė U.von Der Leyen.
Visgi, šiemet akcentuotas ne tik karas Ukrainoje ar bendrijos plėtra, bet daug kalbėta apie Europos žaliąjį kursą, dirbtinį intelektą, džiaugtasi atliktais darbais, minėtos lyčių nelygybės, ekonominių santykių, ūkininkų, darbuotojų trūkumo, klimato kaitos padarinių problemos.
Tačiau daliai parlamentarų pirmininkės kalba pasirodė per daug abstrakti, kiti pasigedo ne tik problemų įvardinimo, bet ir jų sprendimo būdų pasiūlymų, manė, kad pirmininkė turėjo labiau akcentuoti Ukrainos temą.
Ekspertai spekuliuoja, kad kalba, kurioje pabrėžta kiek daug pavyko pasiekti, siunčia žinutę, kad U.von Der Leyen ruošiasi dar vienai pirmininkės kadencijai.
Apie tai, kas kalboje buvo svarbiausia, „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorė, profesorė Margarita Šešelgytė.
Aiškus naratyvas – pirmą kartą
Ne vienas ekspertas pastebėjo, kad šiemet U.von Der Leyen savo kalboje itin akcentavo Europos Sąjungos plėtrą. Tai, M.Šešelgytės manymu – itin optimistiškai nuteikianti pranešimo dalis.
Tačiau profesorė išskyrė ir kitus svarbius kalbos aspektus, pavyzdžiui – pirmą kartą taip aiškiai įvardytas Kinijos rizikų klausimas.
„Kalbama apie santykius su Kinija, ir čia buvo aiškiai pabrėžta, kad Europos Komisija, Europos Sąjunga bandys ne atsiriboti nuo Kinijos, bet sumažinti rizikas, pateikdama konkrečius planus ir pavyzdžius.
Buvo pateiktas konkretus pavyzdys – vykdomas tyrimas dėl Kinijos įsitraukimo į ES rinką neskaidriomis sąlygomis – subsidijuojama elektrinių automobilių produkcija, ir kad tai yra blogas pavyzdys, kad ES ateityje stengsis užkirsti kelią tokiems Kinijos veiksmams.
Konfrontacijos su Kinija naratyvas, ko gero, pirmą kartą taip stipriai buvo išreikštas EK pirmininkės kalboje“, – pastebėjo profesorė.
Pagyros ar teisingas įvertinimas?
M.Šešelgytė sutiko, kad ši U.von Der Leyen kalba buvo mažiau emocinga, joje buvo mažiau skambių frazių ir mažiau pažadų, nei kitose kalbose, tačiau tai, anot jos, natūralu, nes ši kalba – ketverių EK pirmininkės darbo metų įvertinimas.
„Komisija baigia savo darbą, baigia šį mandatą, todėl kažkokių labai konkrečių, ilgalaikių pažadų ji negali teikti, nes tai jau bus naujos Komisijos užduotis“, – pabrėžė ji.
Nors kritikai pastebėjo, kad U.von Der Leyen savo kalboje įvardijo daug problemų, pavyzdžiui, ūkininkų problemas, lyčių nelygybę, užsiminta apie Stambulo konvenciją, darbuotojų trūkumą, tačiau nepasiūlė jokių problemų būdų, M.Šešelgytė tai taip pat aiškina pasibaigiančia EK pirmininkės kadencija.
U.von Der Leyen pasigyrė, kad per ketverius metus jai pavyko įgyvendinti 90 proc. savo užsibrėžtos darbotvarkės – profesorė pastebėjo, kad būta įvairių skaičiavimų, ir kai kuriais nurodoma, kad tas skaičius iš tiesų siekia tik apie 60 proc.
Visgi, M.Šešelgytė svarstė, kad prioritetus, kuriuos EK įvardijo svarbiausiais, Komisijai vykdyti sekėsi gana sėkmingai.
„Žaliasis kursas, jeigu prisimintume 2019 metus, buvo vienas iš šios Komisijos prioritetų, šalia skaitmenizacijos.
Buvo labai ambicinga darbotvarkė, bet tada prasidėjo kovidas, o tada – karas, ir dėmesys šiek tiek buvo nukreiptas į kitas sritis.
Tačiau, nepaisant to, kad karas ir kovido valdymas užėmė labai daug laiko ir pastangų, vis dėlto pavyko priimti nemažai svarbių įstatymų.
Antra vertus, tas karas ir bandymas atsiriboti nuo Rusijos energetinių išteklių tapo dar rimtesniu postūmiu investuoti į atsinaujinančius šaltinius ir vystyti alternatyvius energetikos šaltinius tiek ES, tiek nukreipiant dėmesį į tam tikras inovacijas. Gavosi netikėtas efektas“, – įvertino ji.
Ruošiasi naujai kadencijai?
Dėl visų įvardytų laimėjimų šią kalbą ekspertai taip pat vertino kaip U.von Der Leyen pasiruošimą kitai kadencijai.
Pasak M.Šešelgytės, iš tiesų buvo laukiama, ar U.von Der Leyen užsimins ką nors apie savo būsimus tikslus.
„Tačiau, ko gero, užsiminti ji negali, nes tai ilgas politinio derinimo procesas, o rezultatas šiandien nebūtinai aiškus.
Bet iš politinio konteksto, iš galimų kandidatų, iš to, kaip EK pirmininkė elgiasi, tikėtina, kad tikrai ji bent jau pabandys kandidatuoti į šią poziciją. Ir, manyčiau, tai ne pats blogiausias variantas, žvelgiant į šiuos ketverius metus“, – sakė M.Šešelgytė.
Anot jos, reikia įvertinti U.von Der Leyen lyderystę Ukrainos ir kitais klausimais, taip pat gebėjimą valdyti labai didelius procesus.
Šioje kalboje, anot M.Šešelgytės, taip pat buvo galima išgirsti žinutę Ukrainai – U.von Der Leyen pabrėžė, kad istorija šaukia Europą padaryti reikšmingus žingsnius.
