Seimas antradienį po pateikimo pritarė parlamentarų grupės teiktoms įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma įpareigoti už seksualinius nusikaltimus nuteistus asmenis pranešti apie savo darbo vietos keitimą, numatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau negu vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiko tarpą.
Už įstatymų pataisų paketą po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, 1 siūlymams nepritarė, 14 susilaikė.
Teisės aktų pataisos toliau bus svarstomos parlamento komitetuose.
Kaip pastebi teisės aktų pakeitimus įregistravusi Seimo narių grupė, šiuo metu Baudžiamasis kodeksas (BK) numato įpareigojimą asmenims su įsigalėjusiu teismo nuosprendžiu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą policijai, tačiau BK nėra įpareigojimo tokiems asmenims pranešti apie darbo vietos pakeitimą, o tai, anot grupės Seimo narių, būtų itin aktualu, siekiant valdyti rizikas, kad šie asmenys nedirbtų su vaikais.
Dėl to Seimo narių grupė BK pataisomis siūlo įteisinti prievolę seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims per nustatytą laiką pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo vietos pakeitimą.
„Auga nusikaltimų skaičius, kuriuose seksualinio pobūdžio veiksmai atliekami daugiau nei prieš vieną vaiką ir ilgą laiko tarpą. Siekiame tobulinti teisinį reglamentavimą, kuris užtikrintų šių nusikaltimų veiksmingą nustatymą, ištyrimą ir atsakomybės taikymą. Dabartinis reguliavimas turi tam tikrų spragų, kuriais gali naudotis vaikų skriaudėjai“, – iš Seimo tribūnos apie priežastis, kodėl siūlomos įstatymų pataisos, kalbėjo viena iš teisės aktų pataisų autorių, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
BK pakeitimais siekiama nustatyti, kad jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas dviejų ar daugiau asmenų atžvilgiu arba, kai tvirkinimo veiksmai buvo atlikti ilgą laiką, būtų baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki 7 metų.
Grupė Seimo narių atkreipia dėmesį, kad įstaigos, priimdamos asmenis darbui su vaikais, privalo tikrinti priimamų į darbą asmenų teistumus, siekiant išvengti, kad su vaikais nedirbtų už seksualinius nusikaltimus nuteisti žmonės. Tačiau, anot parlamentarų, pastebima, jog ne visi darbdaviai atlieka šią prievolę, tad siūloma už minėtos prievolės ignoravimą nustatyti administracinę atsakomybę.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama numatyt, kad darbo, savanoriškos veiklos ar paslaugų sutarties sudarymas su asmenimis, kuriems taikomi darbo su vaikais apribojimai, užtrauktų baudą darbdaviams, atsakingiems asmenims ar paslaugų gavėjams nuo 1000 iki 3000 eurų, pakartotinis nusižengimas – nuo 3000 iki 5000 eurų baudą.
Kėlė klausimus dėl projektų teisinės kokybėsSeime pristačius įstatymo pakeitimus, parlamentarai kėlė klausimus dėl jų teisinės kokybės. Opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktų pakeitimų paketui Seimo teisininkai yra pateikę ne vieną pastabą.
„Kodėl jūsų ministerijoje, turinčioje tiek daug teisininkų, nebuvo pataisyti projektai? Projektai negalės tinkamai funkcionuoti“, – kėlė klausimus R. Šalaševičiūtė.
Ji pažymėjo, kad klausimų kelia ir projektuose įstaigoms siūlomų baudų dydžio adekvatumas.
A. Bilotaitė replikavo, jog šiuo metu svarbiausia pradėti diskusiją apie priemones, kurios padėtų užkirsti kelią už seksualinius nusikaltimus nuteistiems žmonėms dirbti su vaikais. Anot ministrės, siūlomų baudų dydžiai, teisinės formuluotės gali būti keičiamos.
„Manau, kad komitetuose galima dar padiskutuoti. Galima diskutuoti ir dėl atsakomybės dydžio, bet visi sutariame, kad seksualinio smurto prieš vaikus klausimas yra labai jautrus“, – dėstė ministrė.
Socdemas Julius Sabatauskas taip pat pažymėjo, kad teikiami įstatymų projektai galėjo būti parengti atidžiau, profesionaliau.
„(Idėjos – ELTA) ošpildymas, kokybė neatlaiko kritikos. Nuo kada Darbo inspekcija atsakinga už nuteistųjų bausmės vykdymą? Tam skirta kita įstaiga“, – aiškino socialdemokratas.
