Nors A.Lukašenkos kerštą galėjo numatyti, dalis baltarusių neslepia šoko ir numano, kad represijų šalyje – tik daugės.
Lemtingas susitikimas
Praėjusią savaitę A.Lukašenka pasirašė dekretą, pagal kurį nuo šiol gauti naują pasą arba pasikeisti turimąjį baltarusiai gali tik „konsulinėse tarnybose prie paskutinės registruotos gyvenamosios vietos“ Baltarusijos teritorijoje.
„Jausmas – ateities nepastovumo. Žinoma, tai visus kažkiek šokiravo“, – pirmąsias baltarusių diasporos emocijas po A.Lukašenkos sprendimo nupasakojo jau dešimtmetį Lietuvoje gyvenantis, Baltarusijoje gimęs žurnalistas Tomas Valkauskas.
Tačiau panašios A.Lukašenkos reakcijos, T.Valkausko manymu, ir buvo galima tikėtis – pirmiausiai dėl rugpjūčio pabaigoje Varšuvoje režimo oponentų pristatytos idėjos.
„Opozicijos konferencijoje buvo pristatytas „Naujosios Baltarusijos“ paso projektas, kuris parodo, kad Baltarusijos diaspora nori atsiriboti nuo Baltarusijos valstybės. Sviatlanos Cichanouskajos kabinetas tokį pasą pateikė kaip alternatyvą tiems žmonėms, kurie norėtų statyti savo gyvenimą Europoje ir nebūti siejami su režimu.
Ir po mėnesio matome, kad Baltarusijos valdžia nusprendė uždrausti keisti pasus konsulatuose užsienyje esantiems baltarusiams, pardavinėti savo nekilnojamąjį turtą, fiziškai nesant šalyje.
Mano manymu, tai yra visiška režimo reakcija – opozicija pateikė naujovišką ir neįprastą projektą, ir tuomet režimas nusprendžia uždrausti apskritai normaliai egzistuoti, keisti savo dokumentą“, – įvertino T.Valkauskas.
Tiesa, dalis baltarusių daro prielaidas, kad tokiu būdu A.Lukašenka taip pat ruošiasi 2025 metų prezidento rinkimams, jog režimui prieštaraujantys žmonės bijotų sugrįžti į Baltarusiją ir nepasikartotų masiniai protestai.
Sulaikymai tęsiasi
Dešimtys tūkstančių baltarusių iš Baltarusijos pabėgo 2020 metais, kai A.Lukašenka žiauriai numalšino masinius protestus po Vakarų nepripažintų prezidento rinkimų.
Skaičiuojama, kad vien Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 60 tūkst. baltarusių.
T.Valkauskas pasakojo, kad dalis baltarusių diasporos, kurių asmens dokumentų galiojimas baigiasi tik 2029 ar 2031 metais, turi vilties, kad iki to momento šalyje dar gali įvykti pokyčių.
Daugiausiai nerimo dėl A.Lukašenkos sprendimo, anot jo, jaučia politiškai aktyvūs režimo oponentai tremtyje.
„Pastaraisias metais ypač padaugėjo atvejų, kai baltarusiai pirmą kartą po 2020 metų nusprendžia nuvažiuoti namo ir būna sulaikomi“, – prisiminė žurnalistas.
Tačiau Minsko režimo persekiojami asmenys gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl užsieniečio paso išdavimo – tiesa, tokių dokumentų Lietuvoje per metus išduodamos vos kelios dešimtys.
Dalis į Baltarusiją traukia toliau
Tuo metu dalis Lietuvoje ar Lenkijoje dirbančių baltarusių, kurie nebuvo tokie politiškai aktyvūs, nebuvo sulaikyti protestuose 2020 metų rugpjūtį, į Baltarusiją vis dar važinėja.
Tačiau T.Valkauskas įsitikinęs – režimas yra neprognozuojamas ir niekas Baltarusijoje iš tiesų negali jaustis saugiai.
„Šiandien režimas galbūt leidžia tiems žmonėms važiuoti, kitą dieną galbūt neleis. Tai labai sunku prognozuoti.
Yra be galo daug atvejų, kai žmonės atvažiuoja nežinodami, kad jie galėjo palikti savo pėdsaką internete, parašę kokį nors priešišką režimui komentarą, kokį laiką (patiktuką, – liet.) uždėję, ir dėl to yra sulaikomi.
Faktas, kad kiekvienas žmogus, kuris dabar gyvena Europoje, ypač Lietuvoje, Lenkijoje, yra labai akylai stebimas režimo“, – įsitikinęs jis.
Režimo jėgos struktūros prisistato ir pas Baltarusijoje likusius tėvus tų žmonių, kurie po 2020 metų protestų šalį paliko – klausinėja, ką jų vaikai veikia užsienyje, kur gyvena, kodėl negrįžta į Baltarusiją.
Tie patys IT sektoriaus darbuotojai, anot T.Valkausko, gausiai palikę Baltarusiją po kilusių protestų, nors ir nebuvo politiškai aktyvūs, negali jaustis saugūs – nėra jokių garantijų, kad A.Lukašenka nesumąstys, esą ir šis sektorius priešiškai žiūri į režimą.
Tad po naujojo dekreto, T.Valkausko manymu, režimo represijų tik padaugės.
Pokyčiai – dėl nekilnojamojo turto
Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas analitikas įsitikinęs, kad apskritai niekas, nesvarbu, kokios pilietybės, Baltarusijoje šiuo metu negali jaustis saugiai – net ir režimui patarnaujantys pakalikai.
Šiuo atveju, anot analitiko, skiriasi tik rizikos mastas. Tiesa, M.Miltos manymu, politiškai aktyviems baltarusiams šiuo atveju yra lengviau, nes jie gali kreiptis tiek dėl Užsieniečio paso, tiek dėl tarptautinės apsaugos suteikimo.
„Tai didesnis iššūkis baltarusiams, kurių padėtis yra ne taip aštriai politinė, kurių priežastys, dėl kurių jie buvo paskatinti persikraustyti į saugesnį kraštą, yra kitokios – jiems teks įdėti daugiau pastangų. Jiems reikės kreiptis advokatų pagalbos, kad būtų galima pagrįsti, kodėl jiems šiuo metu nėra objektyvios galimybės pakeisti savo pasą Baltarusijoje“, – svarstė analitikas.
Tačiau M.Miltos manymu, draudimas užsienyje gyvenantiems baltarusiams sudaryti įgaliojimus, jog parduotų Baltarusijoje likusį savo nekilnojamąjį turtą, yra dar reikšmingesnė šio A.Lukašenkos dekreto dalis.
„Natūrali šio sprendimo eiga, mano požiūriu, bus tokia, kad galiausiai bus sukurtos priemonės, kurių pagrindu režimas nacionalizuos baltarusių, išvykusių į užsienį, Baltarusijoje likusį turtą, ir tas turtas bus perleidžiamas režimui patarnaujantiems ir lojaliems asmenims – omonininkams, spec. tarnybų žmonėms“, – spėjo M.Milta.
Visgi, toks režimo žingsnis, analitiko nuomone, gali turėti ir teigiamų pasekmių Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams.
„Mano nuomone, tai paskatins baltarusių, gyvenančių Lietuvoje, glaudesnę integraciją į Lietuvos visuomenę, nes tai yra dar vienas ryškus įrodymas, kad tų vilčių, jog nors trumpam galėtum grįžti į Baltarusiją vien dokumentų atnaujinimui – nebėra.
Reikia būti pasiruošus kitam gyvenimo būdui, kitam nusiteikimui integruotis į kraštą, kuris suteikė galimybę laisvai vystyti savo talentus, profesinius įgūdžius tol, kol situacija Baltarusijoje nebus palanki pokyčiams“, – įvertino M.Milta.
Tuo metu T.Valkauskas svarstė, kad Lietuvos politikai dar gali padėti nuo režimo bėgantiems baltarusiams, palaikydami Baltarusijos opozicijos inicijuojamą „Naujosios Baltarusijos“ paso idėją – tokio paso prototipas, jo žiniomis, jau yra sukurtas.
„Lietuva gali tapti šalimi, kurioje šie pasai bus pradėti gaminti, išduoti. Lietuva galėtų parodyti politinę valią tarptautinėje politinėje arenoje ir pasakyti, kad baltarusiams reikalingas toks palaikymas“, – svarstė jis.
