Atidėti projekto pateikimą paprašė jį parengusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.
"Teikėja po konsultacijų su baudžiamosios teisės ekspertais įregistravo šį projektą, bet tik vakar gavo Teisės departamento išvadas, todėl dar nori susipažinti. Todėl prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės”, – seniūnoje sueigoje sakė Seimo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Baudžiamajame kodekse R. Šalaševičiūtė siūlo už kraujomaišą numatyti baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.
Projektas numato, kad „tas, kas savanoriškai lytiškai santykiavo su kitos lyties asmeniu, kuris yra artimas giminaitis: vaikas, tėvas, motina, brolis, sesuo, senelis, pusiau brolis/sesuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. Už tokius veiksmus, jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, siūloma bausti laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
„Siūlomas reglamentavimas, apribojant artimų giminaičių savanorišką lytišką santykiavimą, turėtų sumažinti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ypatingai prieš vaikus. Numatyti apribojimai padės ginti viešąjį interesą, kas būtina atsižvelgiant į didėjančių seksualinių nusikaltimų tendenciją ir naujų rūšių grėsmes šioje srityje, ypač vaikų artimoje aplinkoje, užtikrins dėl kraujomaišos vaikų apsigimimų mažėjimą, mažins paveldimų ligų riziką, stiprins visuomenės fizinę ir psichinę sveikatą, gerovę bei dorovę“,– aiškinamajame rašte sako projekto iniciatorė R. Šalaševičiūtė.
Anot jos, Lietuvoje neatliekami genetiniai tyrimai, kad nustatyti kraujomaišą, nėra specializuotos institucijos. Dėl šių priežasčių, anot jos, nėra ir statistikos apie kraujomaišos atvejus, bei dėl to gimusius neįgalius vaikus. R. Šalaševičiūtės nuomone, sveikatos apsaugos ir teisingumo ministerijos turėtų neatidėliotinai spręsti kraujomaišos genetinių tyrimų atlikimo klausimą.
„Tiek civilinės, tiek bažnytinės institucijos nepripažįsta santuokų sudarymo tarp artimųjų giminaičių, lytiniai santykiai tarp artimųjų giminaičių turi būti įvardinti kaip kraujomaiša“, – sako projekto autorė R. Šalaševičiūtė.
Jos duomenimis, kraujomaiša yra kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir kitose valstybėse, nepriklausančiose Europos Sąjungai, t.y. Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje ir 48-iose JAV valstijose. R. Šalaševičiūtė dokumento aiškinamajame rašte nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą nėra taikoma tik 9-iose Europos Sąjungos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.
Seimo teisininkai: etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu
Seimo Teisės departamentas kritiškai vertina siūlomą kraujomaišos kriminalizavimą. Jo išvadoje nurodoma, kad projekto aiškinamasis raštas iš esmės nepateikia aiškių argumentų, lėmusių tokios veikos kriminalizavimą.
„Vertinant teikiamą projektą sudėtinga pasakyti, ar siūloma uždrausti veika išties yra tokia pavojinga, kad už jos padarymą būtų pagrįsta nustatyti baudžiamąją atsakomybę. Aiškinamajame rašte neišdėstyta išsamesnė informacija apie siūlomos kriminalizuoti veikos (socialinės problemos) pavojingumą, esamą (galimą) reiškinio paplitimą, galimus kitus socialinės problemos sprendimo būdus, potencialius tiesioginius ir šalutinius kriminalizavimo rezultatus“,– pažymi Seimo teisininkai.
Jų nuomone, neturint duomenų apie šio reiškinio paplitimą Lietuvoje nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai.
Seimo teisininkai pastebi, kad moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu.
„Vien tai, kad Civilinis kodeksas bei kanonų teisė draudžia santuoką tarp artimų giminaičių nesuponuoja būtinumo kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp šių asmenų. Etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu“, – savo išvadoje pažymi Teisės departamentas.
Baudžiamoji teisė, anot Seimo teisininkų, turi būti orientuota tik į tokį elgesį, kurio pavojingumas asmens, visuomenės ar valstybės egzistencijai nekelia jokių abejonių. „Baudžiamoji teisė, kaip ir kiekvienas socialinis institutas, gali funkcionuoti tik tam tikrų santykių srityje ir neviršijant tam tikrų ribų, o jas peržengus galimas netgi neigiamas rezultatas. Nekyla abejonių, kad su baudžiamosios teisės pagalba neįmanoma reguliuoti meilės, draugystės ar šeimos santykių“, – pastebi Teisės departamentas.
Seimo teisininkams kyla abejonių dėl šios veikos įrodinėjimo, nes baudžiamoji atsakomybė būtų nustatoma už laisvanoriškus, suaugusių žmonių lytinius santykius.
