Arūnas Karaliūnas. Reikėtų suklusti – Kaunas siekia įvertinimo už demokratinį valdymą

Pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, koks tai projektas, ką reiškia šis
tarptautinis pripažinimas ir kaip jis gali sietis su Kaunu. Tik tuomet
galima suprasti, kodėl šis sumanymas Kauno savivaldybės koridoriuose per
kelias valandas virto anekdotu.

„EloGE“ projektą koordinuoja Vidaus reikalų ministerija kartu su Europos
Tarybos Gero valdymo ekspertizės centru, kurio metu vertinama
savivaldybių atitiktis dvylikai gero demokratinio valdymo principų.

Vertinime dalyvauti apsisprendusių savivaldybių gyventojai, tarybų
nariai, savivaldybių administracijos darbuotojai kviečiami užpildyti
Europos Tarybos patvirtintus klausimynus apie demokratinį dalyvavimą,
atstovavimą, sąžiningų rinkimų organizavimą, savivaldybės skaidrumą,
efektyvumą.

Įvertinus atsakymus reikiamą balų skaičių surinkusios savivaldybės bus
apdovanotos Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą.

Pirmą kartą Lietuvos savivaldybės „EloGE“ projekte dalyvavo 2020 metais.
Tuomet paraiškas dalyvauti pateikė 35 savivaldybės, 24 užbaigė procesą,
o 14 iš jų buvo įteiktas Europos Tarybos ženklas už nepriekaištingą
valdymą.

Štai keli savivaldybės administracijos veiklai apibūdinti skirti
teiginiai, kuriuos siūloma įvertinti gyventojams: esu patenkintas
turimomis galimybėmis daryti įtaką savivaldybės sprendimams, kurie man
yra aktualūs; savivaldybėje vyrauja ne atskirų interesų grupių, o
bendri visų gyventojų interesai; savivaldybė atsižvelgia į savivaldybės
gyventojų pasiūlymus, kaip tobulinti viešųjų paslaugų teikimą;
savivaldybėje sprendimus priimantys asmenys įtraukia savivaldybės
gyventojus į problemų sprendimą, planuoja ilgalaikius veiksmus aplinkos,
kultūros paveldo išsaugojimui ir tvarumo palaikymui.

Net visiškai pritariantiems Kauno valdžios veiklai gyventojams, kurie
palankiai vertina mieste vykstančius pokyčius, šie teiginiai gali
sukelti šypseną.

Štai Šančių bendruomenė jau ketverius metus siekia išspręsti konfliktą
su savivaldybe dėl planų Nemuno pakrantėje nutiesti gatvę automobiliams.
Vietos gyventojams tos gatvės nereikia, tačiau miesto valdžia užsispyrė
– reikia!

Pasak savivaldybės atstovų, naujoji gatvė skirta ne tik patogiam vietos
gyventojų judėjimui, bet ir visiems kauniečiams, atvyksiantiems į
naująjį paplūdimį. Negana to, savivaldybės administracija apkaltino
kelis namų valdų savininkus galimai užgrobus valstybei priklausančią
žemę.

Žemųjų Šančių gyventojai mano, kad naujos gatvės labiausiai reikia
netoli Nemuno kylančių daugiabučių gyventojams, kurie galėtų patogiau
pasiekti namus.

Kauno tarybos opozicija taip pat kelerius metus kovoja dėl teisės
posėdžių metu gauti daugiau laiko kalbėti bei klausimams pateikti.

Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse A.Cechanavičius
ribojimus apskundė teismui ir laimėjo, tačiau valdančioji „Vieningo
Kauno“ dauguma tik šiek tiek pailgino laiką ir ginčai prasidėjo iš
naujo.

Kauniečiai taip pat gerai prisimena, kad Kauno mero V.Matijošaičio
šeimos rankose atsidūrė vertingų žemės sklypų itin patraukliose miesto
vietose, o jų įsigijimo aplinkybės kelia pagrįstų klausimų – kaip tai
pavyko padaryti?

Dar tik besitaikydamas į mero postą V.Matijošaitis skelbėsi norintis
Kaune išnaikinti pastatus vaiduoklius. Kurį laiką jam tai neblogai
sekėsi, tačiau miesto vaizdą darkantis apleistas „Respublikos“ viešbutis
daugybę metų stūkso pačiame miesto centre, o savivaldybė be jokių rimtų
argumentų gina savo sprendimą neleisti jo rekonstruoti ir kaunasi
teisme.

Tokiame fone idėja pasipuošti Europos ženklu už nepriekaištingą
demokratinį valdymą skamba šiek tiek įžūlokai.

Žinoma, jeigu Kauno valdžia užsigeis tokio įvertinimo, mobilizuos savo
pajėgas ir jį pagaliau gaus – prieštaringai vertinamas Kauno
bankininkas V.Romanovas prieš daugelį metų labai užsimanė ir sugebėjo
laimėti net televizijos šokių projektą.