Drabužių dizainerė I.Juocevičiūtė nuosavame name prie Kauno įrengė kambarį 76 metų tėvui, kurio sveikata ėmė vis labiau šlubuoti.
Praeityje garbingus titulus Lietuvos ir Europos čempionatų ringuose pelnęs boksininkas, vienas Kauno savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kūrėjų J.Juocevičius yra patyręs daug šlovingų akimirkų.
Iš 200 kovų net 185 ringe laimėjęs boksininkas garsėjo ne tik tobula technika, kovingu ir atkakliu būdu, bet ir jautria, poetiška siela – yra išleidęs poezijos knygą.
Po skyrybų su žmona jis daug metų vienas gyveno Vilniuje. Turėjo draugių, bet tvarkėsi savarankiškai ir antrą kartą nevedė.
„Nors tėvai išsiskyrė tada, kai buvau maža, tėvas visuomet buvo mano gyvenime, dalyvavo svarbiuose įvykiuose.
Jis yra gero būdo, o aš – vienintelis jo vaikas. Mes gerai sutarėme“, – kalbėjo 49 metų I.Juocevičiūtė.
Į Vilnių aplankyti tėvo dažnai atvykdavusi duktė pastaraisiais metais pastebėjo, kad jo sveikata silpsta, atmintis vis labiau šlubuoja ir artėja diena, kai jam reikės priežiūros.
Todėl ji nutarė įkurdinti tėvą nuosavame name prie Kauno. Skoningi ir patogūs baldai, darbo vieta, rami aplinka, šalia – atskiras dušas, tačiau jam skirtas kambarys tylus ir tuščias.
Su meile ruošdama tėvui pastogę buvusios ringo žvaigždės dukra neįtarė, kad rūpintis juo siekia ir kita moteris. Tai paaiškėjo netikėtai.
Namuose pasigedo paso
Šių metų liepos 28 dieną I.Juocevičiūtei tėvas pasakė, kad neranda paso.
Buvęs sportininkas namuose visus dokumentus laikė vienoje vietoje, spintelėje. Ten buvo įdėklas, bet paso jame nebuvo.
I.Juocevičiūtė dar tą pačią dieną kartu su tėvu nuvyko į Migracijos departamentą ir skubos tvarka užsakė naują asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Buvo karštos dienos, o tėvo sveikata neatrodė gera, todėl abu sutarė, kad naujai pagamintą pasą atvyks paimti dukra. Vietoje buvo parengtas įgaliojimas, kurį pasirašė J.Juocevičius.
Atidavė svetimam žmogui
Liepos 31-ąją, pirmadienį, I.Juocevičiūtė nuvyko į tą patį Migracijos departamento poskyrį paimti tėvo paso, tačiau ten dokumento nebuvo.
Departamento specialistės aiškino, kad naujai pagamintą J.Juocevičiaus asmens dokumentą paėmė moteris, kuri prisistatė kaip Breta Kučinskė.
Ji esą parodė generalinį įgaliojimą, kuris šių metų vasario mėnesį buvo patvirtintas Vilniaus 17-ajame notaro biure.
Tai išgirdusią I.Juocevičiūtę ištiko šokas. Ji negalėjo suprasti, kaip galėjo Migracijos departamente pasirodžiusi svetima moteris paimti jos tėvo pasą ir ko ji siekia. Moters tokiu vardu ir pavarde ji nepažįsta.
Netrukus I.Juocevičiūtė pasigedo ir paties tėvo. Ligotas vyras buvo išvežtas iš namų, o galbūt ir iš Lietuvos.
„Jis jau kurį laiką yra slepiamas nuo artimųjų. Mano tėvas yra silpnos sveikatos, bijau, kad dėl patirto didelio streso nenutiktų kas nors blogo“, – nuogąstavo buvusios ringo žvaigždės dukra.
Moteris – paslaptinga
Kai pradėjau aiškintis, kas yra B.Kučinskė ir kur galėtų būti pasiligojęs buvęs boksininkas, jo dukra prisiminė, kad kartą tokia pavardė jau lyg ir buvo šmėstelėjusi prieš akis.
Sykį ji su tėvu nuvyko į banką – norėjo išsiaiškinti, kur iš jo sąskaitos dingsta pinigai.
Tada esą paaiškėjo, kad buvo jungtasi prie J.Juocevičiaus sąskaitos ir atlikta pavedimų į nepažįstamos moters sąskaitą.
Viename socialinių tinklų yra sukurta paskyra B.Kučinskės vardu, bet daugiau apie ją man nepavyko rasti visiškai jokių duomenų – nei įrašų apie mokyklos ar studijų baigimą, nei nuotraukų.
Buvusio boksininko dukra svarstė, kad ta moteris galbūt giminystės ryšiais yra susijusi su buvusia tėvo auklėtine, Lietuvos bokso čempione Vaida Valskyte.
„Galbūt tai yra jos sesuo?“ – suko galvą kaunietė drabužių dizainerė.
Mat 41 metų V.Valskytė užsukdavo pas J.Juocevičių į svečius, praeityje jis ją treniravo.
Treneris buvo dosnus
Siekdama sportinės karjeros V.Valskytė žurnalistams pasakojo, kad yra kilusi iš Kazlų Rūdos, o vaikystėje nesulaukė daug meilės. Būdama 14 metų ji paliko namus ir išvyko į Kauną, o vėliau – į sostinę, kur gyveno vyresnis brolis.
Siekdama sportininkės karjeros V.Valskytė stokojo pinigų. Ją apsiėmęs treniruoti dosnios širdies J.Juocevičius už asmenines lėšas veždavo auklėtinę į užsienio šalyse rengiamus bokso turnyrus.
Pinigų jaunai boksininkei yra aukoję ir aistruoliai.
Kurį laiką jai gerai sekėsi šalies turnyruose, o 2014 m. Pietų Korėjoje vykusiame pasaulio čempionate lietuvė užėmė penktąją vietą.
„Viską lemia pinigai“, – vėliau sakė V.Valskytė paklausta, ar toliau kovos tarptautinėje arenoje.
Teikia paslaugas klube
V.Valskytės pavardę radau sporto klubų „Lemon Gym“ tinklapyje. Ten ji pristatoma kaip trenerė, tik neaišku, ar dirba nuolat.
Į mano siųstus paklausimus klubo administracija neatsakė, o telefonu atsiliepę konsultantai ir treneriai teigė nieko apie ją nežinantys.
Tik po kurio laiko elektroniniu paštu sulaukiau trumpo atsakymo: „Ji teikia paslaugas kaip asmeninė trenerė.“
Teko leistis buvusios Lietuvos čempionės ieškoti į sporto klubą.
Sostinės Pilaitės rajone įsikūręs vienas „Lemon Gym“ klubų veikia visą parą savitarnos principu. Devintą valandą ryto iš darbuotojų buvo matyti tiktai valytoja. Lankytojai prie treniruoklių plušėjo vieni.
Ant stalo, prie kurio anksčiau lankytojus pasitikdavo darbuotoja, buvo padėtos trenerių vizitinės kortelės. Tarp jų buvo ir kortelių su V.Valskytės pavarde.
Viena klubo lankytojų patvirtino, kad buvusią čempionę anksčiau sutikdavo dažnai, bet jau kurį laiką jos nematė.
„Aš trenerių paslaugomis nesinaudoju, mieliau mankštinuosi viena. O tie, kurie pageidauja tokios paslaugos, gali patys susisiekti – tuomet treneriai patars, kaip dirbti prie treniruoklių, bus šalia. Tokios paslaugos kainuoja papildomai“, – aiškino atletiška klubo klientė.
Nepanoro leistis į kalbas
Nepavykus V.Valskytės surasti sporto klube, bandžiau su ja susisiekti telefonu – tuo numeriu, kuris nurodytas jos vizitinėse kortelėse.
Kai buvusi boksininkė atsiliepė, paklausiau, gal jai yra žinoma, kur yra J.Juocevičius, kurio ieško artimieji, ir kaip būtų galima jį pamatyti.
„Mes atostogaujame“, – trumpai atsakė V.Valskytė, bet daugiau nesileido į kalbas.
Paklausta, ar pažįsta moterį Kučinskės pavarde, ji iš karto išjungė telefoną. Ko pabūgo buvusi Lietuvos bokso čempionė?
Pasikeitė vardą ir pavardę
Žurnalistinio tyrimo metu gavus papildomų duomenų paaiškėjo sensacingi faktai: V.Valskytė ir B.Kučinskė yra tas pats žmogus.
„Kaip taip gali būti?!“ – negalėjo patikėti buvusio boksininko dukra I.Juocevičiūtė.
Paaiškėjo, kad 2022 metų balandžio mėnesį Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje buvo gautas V.Valskytės prašymas pakeisti vardą ir pavardę.
Prašymas buvo patenkintas ir ji tapo Breta Kučinske.
Tačiau buvusi šalies čempionė toliau veikė kaip du asmenys.
Sporto klube klientams paslaugas ji teikia kaip V.Valskytė, o kaip B.Kučinskė nuvykusi į Migracijos departamentą paėmė buvusio trenerio pasą.
Negana to, kaip B.Kučinskė ji dalyvauja ir teisiniame procese – siekia rūpintis ligotu J.Juocevičiumi to nežinant jo artimiesiems.
Teismui kilo abejonių
„Lietuvos ryto“ žiniomis, Vilniaus miesto apylinkės teisme neseniai buvo pradėta nagrinėti civilinė byla dėl rūpybos veiksniam žmogui nustatymo.
Byloje yra J.Juocevičiaus vardu pateiktas pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti jam rūpybą, o rūpintoja paskirti B.Kučinskę, kuri neva yra jo ilgametė draugė.
Tačiau teismui kilo neaiškumų, nes per registrų sistemą sužinojo, kad J.Juocevičius turi dukrą, kuri nebuvo įtraukta į bylą.
Po kurio laiko teismui raštą pateikė vilnietė advokatė Neringa Kučinskaitė, kuri prisistatė kaip J.Juocevičiaus atstovė.
Ji aiškino, neva jis su dukra artimų ryšių nepalaiko, nėra žinoma jos gyvenamoji vieta ir kiti duomenys.
„Todėl jų pateikti negalime“, – teismą tikino advokatė.
N.Kučinskaitė dar pažymėjo, kad jos klientas yra veiksnus asmuo, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, pasirūpinti kitais gyvybiškai svarbiais reikalais, todėl prašė jo rūpintoja paskirti B.Kučinskę.
„Lietuvos ryto“ paklausta, kas į ją kreipėsi – J.Juocevičius ar B.Kučinskė ir kur yra buvęs garsus boksininkas, N.Kučinskaitė neatsakė. Ji nurodė klausimus atsiųsti raštu.
Bet ir tai padarius ji parašė, kad informacijos neteiks esą dėl advokato profesinės paslapties.
Buvo užsiminusi apie vedybas
V.Valskytės veikla pribloškė ne tiktai buvusio garsaus boksininko dukterį, bet ir jo brolį, buvusį teisėją Stanislovą Juocevičių.
Žinomas teisininkas „Lietuvos ryto“ žurnalistei tvirtino, jog V.Valskytė jo broliu naudojasi: „Ji nori pasinaudoti jo turtu, jį perimti. Ji net norėjo, kad būtų sudaryta santuoka.“
Kartą S.Juocevičius sulaukė V.Valskytės skambučio – jauna moteris paklausė, ar jis sutiktų būti liudininku brolio vestuvėse.
Kai nustebintas tokio klausimo S.Juocevičius susisiekė su broliu Juozu, jis sakė apie vestuves net negalvojęs, esą V.Valskytė viską išsigalvojo.
Rūpi tik svetimas turtas?
Kalbėdamas su žurnaliste buvęs teisėjas nuogąstavo, kad iš namų išvežtas ir nežinia kur laikomas jo ligotas brolis gali būti įtikintas pasirašyti ne tik generalinį įgaliojimą, bet ir testamentą.
„Mano brolio situacija sudėtinga. Jo praeitis – turtinga, bet dabar jis serga Alzheimerio liga, nelabai orientuojasi, nesugeba blaiviai vertinti situacijos, į kurią pateko.
Tuo pasinaudojusi ta moteris siekia nuteikti jį prieš artimuosius. Aš manau, kad jai rūpi tiktai mano brolio turtas, pirmiausia didelės vertės butas Vilniuje.
Ta moteris turi atskirą gyvenimą. Ji kurį laiką gyveno iš mano brolio pinigų. O gal ir toliau juos valdo? Mano brolis gauna pakankamai lėšų – rentą už sportinius laimėjimus ir pensiją“, – paaiškino buvęs teisėjas.
Tai, kad buvusi auklėtinė slepia jo brolį, S.Juocevičius pavadino nusikaltimu.
„Mano brolis iš namų buvo išvežtas tam, kad būtų nutraukti visi ryšiai su artimaisiais.
Jis pateko į moters, kuri piktavališkais veiksmais siekia savanaudiškų tikslų, rankas. Kuo sunkesniu ligoniu jis taps, tuo jį valdyti jai bus lengviau“, – kalbėjo buvęs teisėjas.
Telefonu kalbėjo neaiškiai
Apie galimą buvusio garsaus sportininko turto užvaldymą „Lietuvos rytui“ prabilo ir I.Juocevičiūtė.
Vis dėlto jai pirmiausia didelį nerimą kėlė nežinia kur išvežto tėvo sveikatos būklė ir likimas.
Pabandėme kartu susisiekti su J.Juocevičiumi.
Dukrai paskambinus jis atsiliepė, tačiau kalbėjo neaiškiai, o šalia girdėjosi moters balsas.
J.Juocevičius nelabai orientavosi, kur yra, pasakė, kad namuose, o netrukus – kad Latvijoje. Jis negalėjo paaiškinti, ką ten veikia.
Dukrai paklausus, ar savo valia pasirašė generalinį įgaliojimą, tėvas pasakė: „Nežinau, ką aš parašiau...“
I.Juocevičiūtė žurnalistės akivaizdoje bandė telefonu pakalbėti ir su B.Kučinske, bet buvusi šalies čempionė nesutiko bendrauti.
Įsodino į mašiną ir išvežė
– Kada pastarąjį kartą matėte tėvą? – paklausiau I.Juocevičiūtės.
– Tai buvo rugpjūčio 8 dieną. Tada atvykusi į Vilnių neradau jo namuose. Laukiau prie jo namų, skambinau jam.
Pagaliau atsiliepęs tėvas pasakė, kad yra parduotuvėje. Netrukus pamačiau jį lėtai einantį šaligatviu manęs link. Paskui jį ėjo V.Valskytė. Ji pradėjo mane akiplėšiškai filmuoti.
Mano tėvas atrodė blogai – veidas papilkėjęs, žandai ištinę, jį pylė prakaitas.
Mes normaliai taip ir nepasikalbėjome, nes V.Valskytė paragino jį sėstis į jo mašiną ir išvežė.
Aš negalėjau jos sustabdyti. Nuo tada mano sergantis tėvas yra slepiamas.
Vėliau paskambinau į Bendrąjį pagalbos centrą, paaiškinau apie dingusį ligotą tėvą, prašiau teisėsaugos pagalbos, bet telefonu kalbėjusi specialistė atsisakė padėti.
Policija irgi atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai mane pribloškė! Pasijutau labai nesaugi.
Taip išeitų, kad mūsų šalyje svetimas žmogus gali apgaulės būdu išvežti vėlyva Alzheimerio stadija sergantį ligonį, jį slėpti nuo artimųjų, naudotis jo turtu ir tai niekam nerūpės?
– Ar tėvas norėjo kraustytis gyventi į jūsų namus?
– Mano tėvas yra gana kategoriškas ir ilgai nepripažino, kad sensta ir silpsta.
Jis norėjo būti savarankiškas, gyventi vienas, vengė lankytis pas medikus.
Bet po Naujųjų metų, kai sveikata pradėjo blogėti, jau ėmė apie tai kalbėti.
Nenorėjau tėvo versti ką nors daryti prieš jo valią, tikėjausi, kad pas mane persikels ramiai, be jokio streso.
Kartą mes kartu vaikščiojome ir aš pamačiau, kaip jis tiesiog akyse nusilpo. Ryte atrodė gyvybingas, o po pietų jėgos išseko. Supratau, kad ta akimirka atėjo.
O jo atmintis pradėjo šlubuoti prieš dešimt metų. Kartais užduodavo tą patį klausimą, neprisimindavo kai kurių dalykų, bet tai nuleisdavo juokais.
Kadangi yra linksmo būdo, atminties sutrikimų nesureikšmino nei jis, nei mes, artimieji.
Bet jau tada žinojau, kad ateis toks laikas, kai jam reikės didesnės priežiūros. Liga turbūt yra paveldėta – atminties praradimų turėjo mano senelis ir vienas iš tėvo brolių.
Su giminaičiais pradėjome galvoti, kaip reikėtų jam padėti. Savo namuose įrengiau jam kambarį. Liko tik jį ten nuvežti.
Bet to padaryti nespėjau, nes jį pagrobė V.Valskytė.
– Ar su tėvu dažnai bendravote? Gal jis jautėsi vienišas?
– Aš tėvą lankydavau, jis man dažnai skambindavo. Iki praėjusių metų pavasario tėvas turėjo šunį, su kuriuo tris kartus per dieną tuo pačiu laiku eidavo pasivaikščioti. Jis laikėsi dienotvarkės, mankštinosi, kalendoriuje žymėdavo dienas.
Tėvas man užsimindavo, kad pas jį užsuka V.Valskytė. Praeityje į tą sportininkę žiūrėjau su gailesčiu.
Ji augo be tėvo, todėl svarsčiau, gal ji rado tai, ko neturėjo vaikystėje?
Kurį laiką nieko blogo neįtardama džiaugiausi, kad ji aplanko mano tėvą.
Bet prieš kurį laiką tėvas ėmė pasigesti pinigų – stebėdavosi, kur jie dingsta. Jis nesiskųsdavo, bet kartais pritrūkdavo lėšų iki pensijos. Anksčiau mėgęs rengtis madingai liovėsi pirkti naujus drabužius.
Mano tėvas yra dosnus, tačiau saikingai. Jis nesišvaistė didesnėmis sumomis. Vilniaus universitete studijavo ekonomiką, baigęs boksininko karjerą ėjo vadovaujamas pareigas ir, kol buvo sveikas, atsakingai elgdavosi su pinigais.
Pradėjau svarstyti, gal prie to ranką bus prikišusi V.Valskytė, kuri pas jį užsukdavo.
Dingo dukters nuotraukos
– Kaip J.Juocevičius susipažino su būsima auklėtine?
– Prieš daug metų jis užsuko į naktinį klubą ir ten susipažino.
Tėvas man pasakė, jog norėtų tai merginai padėti, kad nenueitų klystkeliais.
Mano tėvas yra stiprus, laimėjo daug kovų ringe, todėl jam nebuvo sunku tą merginą pastatyti ant kojų.
Bet jis ir V.Valskytė niekada negyveno kartu, jo butas – viengungio vyro. Ten yra ir daug apdovanojimų, kuriuos jis pelnė kovodamas ringe.
Būdamas sveikas jis niekada nėra jos pristatęs kaip antrosios pusės.
V.Valskytė tik užsukdavo pas jį į svečius. Kartą aplankiusi tėvą vonioje pastebėjau, kad sujudėjo užuolaida. Tada pasišalinau supratusi, kad ji manęs vengia.
Aš pernelyg nesikišau į tėvo gyvenimą, bet spėju, kad ji galėjo turėti minčių apie santuoką. O gal ir toliau tokią viltį puoselėja? Gal vaidins spektaklį, kad daug metų su juo kartu gyveno?
– Iš ko tai sprendžiate?
– Kai pastarąjį kartą buvau tėvo namuose, ten buvo dingusios mano nuotraukos, o vietoj jų atsirado V.Valskytės. Vienoje nuotraukoje šypsosi nepažįstama vyresnio amžiaus moteris – gal Vaidos motina?
– Ar J.Juocevičius kada nors yra sakęs, kad norėtų dar kartą vesti?
– Po skyrybų tėvo gyvenime buvo ne viena draugė, bet jis niekada nesvarstė apie antrą santuoką.
Padraugavusios su juo moterys trokšdavo vestuvių ir vaikų, o jis to nenorėjo, todėl sukdavo skirtingais keliais.
Prieš kurį laiką tėvas man buvo užsiminęs, kad nutraukė ryšius ir su V.Valskyte, atsisakė ją treniruoti.
Po to ji buvo dingusi, bet po kurio laiko vėl jam pradėjo skambinti. Ta moteris ėmė suktis aplinkui jo namus, laukdavo, kada jis išves šunį.
Kartą būdama tėvo namuose išgirdau, kad kažkas rakina duris. Pasirodo, V.Valskytė turėjo pasidariusi buto raktus! Tėvo atminties sutrikimai trukdavo jau ilgiau ir jis negalėjo paaiškinti, kaip ji gavo raktus.
Tada ir supratau, jog vyksta negeri dalykai. Pradėjau labiau gilintis į tėvo finansinę padėtį.
Jis turi knygą, kurioje pasižymėdavo išlaidas. Joje buvo įrašyta, kad Vaida paėmė pusantro tūkstančio eurų.
Pensiją ir nusipelniusio sportininko rentą – iš viso apie du tūkstančius eurų – tėvas kas mėnesį pasiimdavo pirmą dieną ir laikydavo namuose.
Pradėjau tomis dienomis vykti į Vilnių, nuveždavau tėvą paimti pinigų. Galbūt pamačiusi, kad aš ėmiau dažnai lankyti tėvą, V.Valskytė surezgė planą.
– Kaip jūs manote, kokiu tikslu žinoma boksininkė pasikeitė vardą ir pavardę?
– Aš tėvą gerai pažįstu. Jis ir paaštrėjus Alzheimerio ligai nebūtų sutikęs pasirašyti jokio dokumento, kuriame figūravo Valskytės pavardė.
Jo atmintis šlubuoja, bet ta pavardė jam yra giliai įstrigusi ir galbūt kelia asociacijas su moterimi, kuri savinosi jo pinigus.
Todėl manau, jog kita pavardė ir vardas buvo susigalvoti tam, kad mano tėvui nekeltų jokių asociacijų ir būtų galima jį valdyti.
Manau, V.Valskytė galėjo seniai planuoti, kaip užvaldyti jo turtą.
Praėjusias Kalėdas jis sutiko su manimi. Tada jam paskambino Vaida.
Pažvelgęs į mane tėvas ištarė: „Man skambina dukra.“ Manau, kad taip ji manipuliuoja mano tėvu. Jo atmintis šlubuoja, jis gyvena tik šia akimirka.
– Ar žinote, kiek turto turi J.Juocevičius ir ar visas dar jam priklauso?
– Jis sostinėje turi butą ir dvivietį garažą.
Turėjo ir transporto priemonę, bet ką tik paaiškėjo, kad jo vardu automobilio jau nėra.
– Ar J.Juocevičius kada nors yra jums užsiminęs apie palikimą?
– Apie tai jis dažniau pradėjo kalbėti šiais metais, kai suprato, kad silpsta.
Tėvas užsimindavo, kad kai numirs, jo turtas liks man. Nuleisdavau tokias kalbas juokais sakydama, kad jis dar ilgai gyvens.
Bet dabar mano tėvas yra lėtai žudomas.
Vaikų pareiga – rūpintis savo tėvais
Algirdas Sakalauskas, advokatas:
„Vaikų pareiga rūpintis savo tėvais nėra tik moralinė, ji – ir teisinė. Tai įtvirtinta tiek Civiliniame kodekse, tiek pagrindiniame šalies įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje numatyta, kad vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti senatvėje ir tausoti jų palikimą.
Ši pareiga tampa ypač aktuali, kai artimas žmogus dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nustoja gebėti pasirūpinti savimi tam tikrose srityse, dėl sveikatos būklės negali priimti savarankiškų sprendimų.
Teisė, o kartu ir pareiga tokiais asmenimis pasirūpinti įstatymu yra suteikta tik artimiesiems, globos įstaigai arba prokurorui.
Šiuo metu dedame visas pastangas, kad būtų kuo greičiau rastas sprendimas dėl susiklosčiusios situacijos ir apsaugotas žmogus, kuriam tos apsaugos reikia labiausiai.“
