Rašte, adresuotame Vyriausybei, Seimui, prezidentui Gitanui Nausėdai bei Valstybės saugumo departamentui (VSD), prašoma ypatingai griežtai vertinti imigracijos prašymus iš svetimos kultūros ir geopolitiškai Lietuvai priešiškų valstybių.
Partijos teigimu, valstybė turėtų teikti pirmenybę savo piliečių išsaugojimui, susigrąžinimui, ir gimstamumo skatinimui.
„Šiems prioritetiniams uždaviniams spręsti turi būti skiriamos būtinos lėšos, administraciniai resursai, į tai turi būti orientuojamos mokestinės reformos ir ugdymo politika, užtikrinanti kitataučių gyventojų integraciją, vienodus standartus visų tautybių vaikams bei kokybišką ir šiuolaikišką patriotinį ugdymą“, – rašoma partijos išplatintame pranešime.
Atkreipiamas dėmesys, kad pastaruoju metu Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius ženkliai išaugo.
„Tokio masto imigracija, migrantų charakteristikos ir migracijos skatinimo politika kelia rimtas grėsmes Lietuvos visuomenei. Jeigu ji tęsis ligšioliniais ar didesniais mastais, imigracija grasina iš esmės pakeisti Lietuvos demografinį bei kultūrinį veidą ir sukurti problemas, būdingas multikultūrizmo eksperimentą išbandžiusioms ir jo krizę išgyvenančioms Vakarų valstybėms“, – perspėja kreipimosi autoriai.
Reikalauja nepriimti strategijos „Lietuva 2050“
Partija taip pat reikalauja stabdyti globalios Lietuvos strategijos „Lietuva 2050“ priėmimą – priešingai, pasak Nacionalinio susivienijimo, sutelkus „patriotiškos inteligentijos bei tautiškai ir valstybiškai mąstančių ekspertų darbo grupę“ reikia kurti naują išlikimo strategiją.
„Tiek globalios Lietuvos strategija „Lietuva 2030“, tiek naujoji strategija „Lietuva 2050“ numato lietuvių tautos išsisklaidymą po visą pasaulį, virstant išgalvota „globalia Lietuva“. Lietuvos ištautinimas ir lietuvių tautos išvietinimas, pakeičiant lietuvius atsivežtais kitataučiais kaip pigesne darbo jėga, buvo ir tebėra kertinis visų Lietuvą valdžiusių partijų demografinės ir migracijos politikos principas“, – teigia Nacionalinis susivienijimas.
ELTA primena, kad pastaruoju metu imigracijos tendencijos atsidūrė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) dėmesio centre. NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas konstatavo, kad migracijos procedūroms trūksta gilesnės analizės ir vertinimo šalies saugumo atžvilgiu. Todėl paprašyta už migraciją atsakingų institucijų pateikti galimus įstatyminės bazės tobulinimus, galinčius sugriežtinti šiuo metu galiojančią tvarką.
Migracijos departamentas anksčiau informavo, kad per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį maždaug 6 tūkst. išaugo Lietuvoje gyvenančių užsienio valstybių piliečių skaičius. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 195 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų mūsų šalyje buvo 189 411. Skelbiama, kad ženkliai pagausėjo šalyje gyvenančių baltarusių, nežymiai – rusų.
