Liepą registruotame įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“ daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.
V. Čmilytės-Nielsen žiniomis, pastaroji nuostata jau dešimtmetį realioje praktikoje nebėra taikoma. Todėl, pažymėjo ji, reikėtų imtis „teisinės švaros“ ir ištaisyti užsilikusias klaidas.
„Eina kalba apie vieną teisės normą – dėl draudimo skleisti tam tikrą informaciją. Reikėtų pasakyti, kad ta teisės norma, mano žiniomis, apie 10 metų nėra taikoma. Ji yra mirusi. Bet jos buvimas mūsų teisinėje sistemoje priartina mus prie tokių šalių kaip Vengrija ir Rusija, nes kažkas panašaus yra ten. Tokiose europietiškose, vakarietiškose šalyse, žinoma, tokių dalykų nėra“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad reikėtų žiūrėti į tai iš teisinės švaros požiūrio. Jeigu tokia iniciatyva atsiras – o kaip suprantu, Teisingumo ministerija tą inicijuoja – aš balsuosiu už. Manau, kad mums reikia šią užsilikusią klaidą ištaisyti“, – akcentavo ji.
Teisingumo ministerija teikia įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pripažinti negaliojančia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, kuria remiantis 2013 metais Lietuvoje buvo uždrausta vaikiška knyga, aprašanti homoseksualių porų meilę. Šia įstatymine iniciatyva siūloma įgyvendindami Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje dėl „Gintarinės širdies“.
Sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
