„Šio vakaro kelionę per Vilniaus geto prisiminimus pradedame čia – buvusiame Judenrato kieme – tam, kad mintyse pabūtume su geto gyventojais, kuriems ši ir aplinkinės Vilniaus gatvės tapo mirties, nevilties, žmogiškųjų vertybių išdavystės ir jų paneigimo erdve“, – parodos atidaryme kalbėjo atminimo renginio globėja I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, Vilniaus geto belaisviai mirties akivaizdoje įsteigė teatrą, simfoninį orkestrą, šimto asmenų chorą, mokslininkai skaitė paskaitas, čia vyko sporto varžybos.
Kaip informuojama Vyriausybės pranešime, vaizdo įrašu į renginio dalyvius kreipėsi buvęs Vilniaus geto kalinys, menotyrininkas, teatrologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras – prof. Markas Petuchauskas.
„Į Vilniaus getą buvo suvaryta didžiulė Vilniaus gyventojų dalis, į ją pakliuvau ir aš – 12 metų berniukas. Patekti į Getą nėra malonus dalykas, pakliuvę ir išlikę gyvi gali tai paliudyti. Bet šį laiką dabar prisimenu ir kaip kažkokio didelio džiaugsmo laiką, nes buvau Geto teatre, mačiau spektaklius ir tuos didžiuosius žmones, kurie teatrą kūrė“, – pasakojo jis.
Atminimo renginyje taip pat dalyvavo ir įžanginį žodį tarė Vokietijos Vyriausybės komisaras žydų gyvenimo Vokietijoje ir kovos su antisemitizmu klausimais Felixas Kleinas.
Koncerte „Mes gyvename amžinai“ atlikti gete skambėję kūriniai.
Iškilūs geto kaliniai Leybas ir Chajelė Rozentaliai – brolis ir sesuo, aktyviai veikę Geto kultūriniame gyvenime.
