Tai – jau ne pirmas atvejis šiemet, kai mamos atima gyvybę savo vaikams, todėl specialistai vėl garsiau prabilo apie pogimdyvinę depresiją ir kitas panašias ligas.
Specialistų teigimu, spekuliuoti, ar galimai vaikus paskandinusi moteris galėjo sirgti pogimdyvine depresija ar net pogimdyvine psichoze, dar anksti, tačiau jie ragina atkreipti dėmesį į kai kuriuos šių ligų požymius.
Pabrėžiama, kad apie pogimdyvinį stresą ir psichozę kalbama nedaug, tačiau tai – itin klastinga ir sunkiai atpažįstama liga.
Liga sumaišoma arba pastebima retai
VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė pastebėjo, kad spekuliuoti, jog dvi mažametes mergaites Neryje galimai nuskandinusi moteris galėjo sirgti pogimdyvine depresija ar net psichoze, nesinorėtų, tačiau nurodė, kad plačiąja prasme apie šią ligą informacijos labai trūksta.
„Pogimdyvinė depresija yra gan žinomas terminas, tačiau apie dar sudėtingesnio pobūdžio problemą – pogimdyvinę psichozę – visai nėra informacijos. Tai yra labai sudėtingi atvejai. Su keletu yra tekę susidurti.
Kai moteris pagimdo, ji yra įsisukusi į tam tikrą ratą – naujas vaikas, maitinimas, rutina, todėl yra neįtikėtinai sunku atpažinti ligos požymius. Trūksta ne tik informacijos, bet ir nėra laiko pasirūpinti savimi – rūpiniesi vaiku. Žinoma, kiekvienai moteriai tai pasireiškia skirtingai, tačiau gali atsirasti hiperaktyvumas, gali pradėti atrodyti, kad vaikui viskas yra blogai – jis nepavalgęs, nepamiegojęs.
Kartais sudėtingos situacijos priveda prie to, kad moteris susimąsto, ar neverta prieš save pakelti rankos. Tuo metu atrodo, kad nėra kitos išeities, o galvoje viskas yra kaip didelė ir sudėtinga problema“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Butkevičiūtė.
Specialistė pabrėžė, kad informacija apie tai, kaip rūpintis vaiku, kaip gimdyti, yra teikiama, tačiau žinių, kas įvyks, kai pagimdysi, kaip atpažinti pirmuosius depresijos požymius, kada kreiptis pagalbos, labai trūksta.
„Šią ligą retai kas pastebi. Viskas yra nurašoma hormonams ar pokyčiams. Sakoma, kad viskas jai pasikeitė, todėl ir „nurovė stogą“. Taip pat aplinkiniai ir šeimos nariai neretai moterį palieka vieną, sakydami, kad dabar yra jautrus ir privatus laikas, reikia šeimą palikti susipažinti su mažyliu.
Puikiai prisimenu save, kai pagimdžiau mažylį. Pirmoji savaitė. Grįžau namo, sėdžiu miegamajame, maitinu, krūtis skauda nežmoniškai, verkiu, jaučiu, kad kūnas yra suplėšytas į tūkstančius dalių, tačiau bukai žiūriu į sieną.
Mano atveju, padėjo sesuo, šeima, todėl situacija netapo visiškai beviltiška, tačiau būna labai sudėtingų atvejų, kuomet jautiesi be proto vieniša ir tuo metu kitokių išeičių nematai“, – patirtimi dalijosi R.Butkevičiūtė.
Psichozė pasireiškia ne tik liūdesiu
Specialistė perspėjo, kad pačiai moteriai atpažinti pogimdyvinės depresijos ar psichozės požymius yra labai sudėtinga. Ne ką lengviau tai pastebėti ir jos artimiesiems, tad reikia būti labai atidiems.
„Mintys yra su vaikeliu ir su tuo, kaip vaikeliui padėti. Simptomus atpažinti artimiesiems taip pat sunku. Galvoje kyla nuolatinė dvejonė – o gal tai normalu, gal tai hormonų pokyčiai, kurių mes nesuprantame.
Norėčiau paraginti moteris susirinkti informaciją, o tiems, kurie organizuoja kursus, pavyzdžiui, ligoninėse, pabrėžti, kad vizitai pas psichologą yra privalomi“, – sakė VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja.
R.Butkevičiūtė tvirtino, kad psichozė gali pasireikšti ne tik liūdesio ar beviltiškumo jausmu.
„Hiperaktyvumas, manymas, kad reikia tik, pavyzdžiui, 3–4 valandų miego, arba miego visai nereikia, jausmas, kad griaunu kalnus, neadekvati euforija taip pat yra vienas iš požymių, kad tai – pogimdyvinė psichozė.
Neretai ši liga yra vaizduojama kaip gulėjimas lovoje išverktomis akimis, kai viskas blogai, tačiau kartais gali būti ir visiškai priešingai“, – aiškino ji.
Dažnas reiškinys, apie kurį beveik nekalbama
Savo ruožtu sveikatos psichologė-psichoterapeutė, knygos „Motinystės kelias“ autorė Sigita Valevičienė teigė, kad pogimdyvinę depresiją yra sunkiau atskirti nuo melancholijos, nei nuo psichozės.
„Melancholijos metu užeina liūdesys, moteris gali verkti, jaustis prislėgta, bet tai nesutrikdo nei jos savivertės, nei gebėjimo pasirūpinti savimi ar vaiku. Jei iš duobės moteris neišlipa dvi savaites, rekomenduojame kreiptis į specialistus.
Depresija dažniausiai yra beviltiškumo jausmas, kai niekas nedžiugina, žmogus jaučiasi prislėgtas, dėl kažko kaltas.
Psichozė yra labai retas ir labai rimtas sutrikimas, kai žmogus nebesuvokia realybės. Esant psichozei, turi būti taikomas psichiatrinis gydymas, dažniausiai tokios moterys yra hospitalizuojamos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo S.Valevičienė.
Psichoterapeutė taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyje labai mažai kalbama apie po gimdymo ištinkantį potrauminio streso sutrikimą.
„Viena moteris iš dešimties patiria potrauminį stresą, tačiau apklausos rodo, kad potrauminio streso sutrikimo požymių turi apie 40 proc. gimdžiusių moterų.
Dažniausiai sutrikimas pasireiškia, kai gimdymas įvyksta, kaip trauma. Čia labai svarbu suvokti, kad tai yra subjektyvus moters traumos patyrimas – tai reiškia, kad gimdymas fiziologiškai gali būti puikus, tačiau moteriai gali būti sunku emociškai – kažkas įvyko iš personalo pusės, kažką ne taip suprato, išsigando.
Visa tai gali suveikti kaip trauma ir tai labai apsunkina moters santykį su vaiku. Dažniausiai atsiranda bukumo jausmas, yra išjungiamos emocijos. Taip pat gali užeiti agresijos priepuoliai – jie gali būti nukreipti į save ir net į vaiką“, – dalijosi S.Valevičienė.
Svarbus palaikymas ir įsitraukimas
Psichoterapeutė pabrėžė, kad po gimdymo didžioji dalis moterų išgyvena vienišumo jausmą, kai atrodo, jog visi susitelkė tik į vaikelį. Anot specialistės, visiems rūpi tik kaip valgo, miega ir jaučiasi vaikelis, o mama lieka antroje vietoje.
„Mamamumsrūpi.lt tinklalapyje yra anketa, kurią užpildžius galima pasižiūrėti, ar yra pogimdyvinės depresijos įtarimų. Turime labai daug moterų, kurios tik pildydamos anketą suvokė, kad taip, kaip jaučiasi, nėra normali motinystė.
Svarbu leisti moteriai išsišnekėti, pasirūpinti mama. Depresija po gimdymo labai priklauso nuo socialinių santykių. Tyrimai patvirtina, kad moterys, turinčios socialinius santykius su kitomis mamomis, turi mažesnį šansą susirgti depresija.
Taip pat labai svarbu kalbėti ir apie tėčio rolę. Jei tėvas dalyvauja gimdymo pasiruošimo kursuose, poros turi mažiau emocinių sunkumų po gimdymo.
Mama turi jaustis, kad vaikas auginamas kartu“, – kalbėjo S.Valevičienė.
