Nuo liepos 1-osios galimas dar vienas scenarijus: draudimas vienam iš konflikto dalyvių 15 dienų grįžti namo ir bendrauti su sugyventiniais ar šeimos nariais.
Tokio scenarijaus autoriai – Seimo nariai, priėmę Smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas.
Nuo šių pataisų įsigaliojimo dienos praėjus dviem mėnesiams policija išdavė beveik 4 tūkst. smurto artimoje aplinkoje orderių. Bet ar šeimose, kur įprasta svaidytis žaibais, o vėliau ir įvairiais daiktais, tapo ramiau? Dienai, dviem, bet vargu ar ilgiau.
Policijos pareigūnai jau ne vienam atgal į namus besiveržusiam vyrui išdavė papildomą orderį, o kai kuriems – net po kelis.
Gyventi be sugyventinių ar sutuoktinių po kelių dienų dažnai pabosta ir tiems, kurių ramybę saugant buvo išduotas orderis. Tuomet policijai, o kartais ir teismams teikiami skundai dėl esą nepagrįstai išduoto orderio.
Policija pripažįsta: tokių tikrai būna, nes išduoti orderį ar ne, sprendžia į konflikto vietą atvykę pareigūnai. Radus apgirtusią porą ar didesnę kompaniją nelengva nustatyti, kuris iš jų yra PKA (pavojų keliantis asmuo), o kuris (PPA) – pavojų patiriantis asmuo.
Tokie trijų raidžių trumpiniai nuo liepos pradžios atsirado policijos protokoluose. Kad nuspręstų, kuriuo trumpiniu apibūdinti vieną ar kitą konflikto dalyvį, į įvykio vietą atvykę pareigūnai pateikia 17 klausimų. Orderis skiriamas, jei bent 3 atsakymai yra teigiami.
Dalis anketos klausimų – pavojų patiriančio asmens nuomonė: ar jis bijo, kad prieš jį bus panaudotas smurtas, ar, jo manymu, pavojų keliantis asmuo turi priklausomybę nuo alkoholio, ar jis prašo šį asmenį atskirti.
Kai kuriuos atsakymus į klausimus galima rasti policijos duomenų bazėse, o patys policininkai vertina tik tai, ar asmuo, dėl kurio buvo gautas iškvietimas, pareigūnų akivaizdoje elgėsi konfliktiškai, agresyviai.
Daug laiko vertinti pavojaus rizikos pareigūnai neturi – sprendimą dėl orderio reikia priimti per 12 valandų. Per tiek laiko konflikto dalyviai kartais nespėja net išsiblaivyti, o prasiblaivę ieško advokatų ir rašo skundus policijos vadovams, prireikus – ir teismams.
Skirtingai nei naujų klientų sulaukę advokatai, bylomis užsivertę apylinkių teismų teisėjai tokių pareiškimų antplūdžiu nesidžiaugia. Juo labiau kad beveik neįmanoma surasti argumentų, kuriais į šeiminį konfliktą atvykusio policininko asmeninis įsitikinimas būtų palaikytas neteisėtu ir nepagrįstu.
Teisės docentas, advokatas G.Danišauskas mano, kad skųsti teismams smurto artimoje aplinkoje orderį – tik simbolinis veiksmas. Mat policijai išdavus 15 dienų bendrauti su artimaisiais draudžiantį orderį procesas paprastai nesibaigia. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai kartu su prokuroru sprendžia, ar yra pagrindas dėl smurto artimoje aplinkoje pradėti ikiteisminį tyrimą.
Jei tyrimas bus pradėtas, bus paskirtos ir kardomosios priemonės. Tada teks laikytis jų, o ne orderyje numatytų apribojimų. Jei orderyje buvo įrašytas draudimas artintis prie vaikų, kardomosios priemonės tokio apribojimo gali ir nenumatyti.
Šitokia teisės aktų konkurencija kol kas šeimose kelia nemažai aistrų. Nesuprasdamos, kuriuo dokumentu vadovautis, motinos skundžiasi, kad tėvas vėl bendrauja su vaikais. Tuo metu dalis vyrų jaučiasi pasiekę šiokią tokią pergalę, nes ne vienas jų policijai priekaištavo, kad smurtu juos apkaltinusios moterys taip bando išspręsti bendravimo su vaikais klausimą artėjant skyryboms arba joms jau įvykus.
Jeigu pradėti tyrimą dėl galimo smurto atsisakoma arba jis nutraukiamas, kartu bus nutrauktos ir kardomosios priemonės. Tikėtina, kad tokiu atveju teismai turės daugiau argumentų, kad orderis ir jo numatyti apribojimai buvo nepakankamai pagrįsti.
Teisininkų teigimu, patikrinti orderio teisėtumo ir pagrįstumo faktiškai nėra teisinių galimybių. Mat ar pareigūnų akiratyje atsidūręs asmuo naudojo smurtą prieš savo artimuosius, kaip ir anksčiau, bus patvirtinta arba paneigta ikiteisminio tyrimo metu.
Šiaip ar kitaip, apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderis kaip prevencinė ir kartu savotiška kardomoji priemonė galimam smurtautojui yra visiškai naujas teisinis elementas, todėl praktiniai jo panaudojimo aspektai ir reikšmė ginant žmogaus teises išryškės vėliau.
Kol kas orderiai dalijami kiekvieną dieną, tačiau kasdien policija fiksuoja ir žiaurius smurto šeimose atvejus. Kai jie baigiasi tragedija, dažnai klausiama: kodėl tylėjo nuolatinius vaidus ir riksmus girdėję kaimynai, kodėl neskambino policijai?
Tačiau kartais ir policininkų trypčiojimas prie durų gyvybių neišgelbėja.
Antai šių metų balandį, kai Vilniuje, Lazdynuose, buvo žiauriai nužudyta 20-metė mergina, kaimynė žurnalistams pasakojo: „Taip klykiama tada, kai labai skauda. Puoliau skambinti 112. Atsiliepė operatorė, aš įjungiau garsiakalbį. Yra visas įrašas, kuriame girdėti, kaip ta mergina fone klykia, prašo pagalbos.“
Bet į iškvietimą atvykę pareigūnai jokio triukšmo nebegirdėjo, durų jiems irgi niekas neatidarė. Bute, į kurį policija buvo kviečiama ne kartą, kitą dieną rasti dviejų jaunų žmonių kūnai.
Ar būtų gyvybę išgelbėjęs laiku išduotas orderis?
