„Man atrodo tikrai geranoriškoje ir konstruktyvioje atmosferoje apsvarstėme klausimus, kurie bus svarstomi Seimo rudens sesijoje“, – po susitikimo tvirtino G.Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, diskutuodamas su Seimo vadovybe, jis pabrėžė, kad dabar ypatingai svarbu pasirūpinti ne tik išoriniu valstybės saugumu, bet ir vidiniu. Tai jis aiškino kaip rūpestį valstybės piliečiais.
„Mes dažnai mėgstame deklaruoti, kaip mes rūpinamės žmonėmis, tačiau, kai ateina reikalas iki sprendimų, mes randame daugybę priežasčių tų sprendimų neįgyvendinti, dažniausiai pasiremdami tuo, kad tam nėra pajamų. Mūsų nuomone, tai nėra teisinga ir nėra jokio atsiprašymo, kad reikalingų sprendimų, ypatingai šeimoms, kurios augina vaikus, priėmimas yra atidedamas dėl vienokių ar kitokių priežasčių“, – kalbėjo jis.
Dėl to G.Nausėda žada parlamentui teikti projektus, kuriais būtų užtikrinama mokesčių lengvata dirbantiems tėvams, teikti projektą dėl dalies lėšų atsiėmimo iš privačiuose fonduose sukauptos pensijos.
Taip pat prezidentas Seimui teiks svarstyti įstatymų projektus, susijusius su atsakomybės griežtinimu už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai, prokurorų algų kėlimu.
Paliestas buvo ir žmogaus teisių klausimas.
„Aš pasakiau, kad žmogaus teises suprantu plačiai. Žmogaus teisės yra ir mūsų seksualinės orientacijos mažumos, ir noras galbūt turėti lengvesnę prieigą prie narkotinių medžiagų, tačiau, mano akimis, lygiai tokios pačios žmogaus teisės yra ir mūsų senjorų padėtis, ir šeimų padėtis, ypač šeimų, auginančių vaikus, ir žmonių su negalia padėtis“, – vardijo jis.
Paklaustas, kodėl iki šiol konkrečiai neatsako, ar ketina pasirašyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, jei jis praeis lemiamą, priėmimo, stadiją, šalies vadovas vėl pakartojo, kad viskas priklausys nuo jo turinio.
„Jūs norite, kad aš su bizūnėliu Seimą ginčiau greičiau įstatymą priimti? Seimas yra savarankiška valdžios institucija ir jis priima įstatymus tada, kai jie subręsta. Kiek žinau, šis įstatymas yra praėjęs svarstymo stadiją, tačiau paskutiniu momentu iš Seimo salės pasigirsta siūlymų, kurie kartais gali labai smarkiai pakeisti įstatymą į vieną arba kitą pusę.
Štai kodėl aš sakiau ir dabar pakartosiu: aš noriu pamatyti patį įstatymą, jeigu jis bus priimtas, ir tada apsispręsti dėl jo pasirašymo ar vetavimo“, – sakė jis.
„Manau, kad civilizuotos valstybės požymis yra noras ir poreikis reglamentuoti žmonių, turinčių tokią seksualinę orientaciją, santykius. Beje, tai nėra vienintelė alternatyva“, – pridūrė G.Nausėda, primindamas konservatoriaus Pauliaus Saudargo teiktus siūlymus.
G.Nausėda dar kartą pabrėžė, kad jam svarbiausia, jog priimant šį įstatymo projektą nebūtų prieštarų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniui.
„Konstitucija yra pats svarbiausias valstybės dokumentas ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – pareiškė prezidentas.
V.Čmilytė-Nielsen: svarbiausiais klausimais sutarimas yra
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, nuomonės dėl svarbiausių klausimų su prezidentu sutapo.
„Suprantama, kad rudens sesijoje bene svarbiausias Seimo darbas bus artėjančio biudžeto aptarimas ir priėmimas. Gali būti, kad šį kartą tai bus šiek tiek sudėtingesnis procesas, nes visi supranta, kad tai jau bus rinkiminis biudžetas. Bet aš labai tikiuosi ir tikiu, kad Seimui užteks išminties suderinti visų gerus norus ir realias valstybės finansines galimybes“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Taip pat, anot V.Čmilytės-Nielsen, su šalies vadovu buvo kalbėta apie sveikatos apsaugos, švietimo, nacionalinio saugumo klausimus.
Seimo pirmininkė pasidžiaugė, kad sutapo parlamentarų ir prezidento matymas dėl žmogaus teisių klausimų, tad Seimo rudens sesijos metu bus svarstomi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai.
Tiesa, V.Čmilytės-Nielsen pripažino, kad susitikimo su prezidentu metu išsiskyrė nuomonės dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių traktavimo suvienodinimo.
„Norėčiau palinkėti visiems, kad svarstydami su saugumu susijusius klausimus, iš akių neišleistume žmogaus teisių“, – paragino ji.
Seimo pirmininkė neslėpė vilties, kad dar šioje kadencijoje Seimui, su prezidento palaikymu, pavyks įteisinti Civilinę sąjungą.
„Prezidento palaikymas ir tos pačios lyties, ir skirtingų lyčių partnerystei, aiškus palaikymas kaip vienam iš žmogaus teisių klausimų yra svarbus. Šiandien, susitikimo su valdyba metu iš esmės girdėjome nuskambėjusį rūpestį žmogaus teisėms. Opozicijos valdybos nariai aiškiai išsakė prezidento lyderystės lūkestį.
Manau, kad turime gerus šansus, sutelkę jėgas ne tik Seime, bet ir kitose valdžios šakose, žengti paskutinį žingsnį, kuris padarytų garbę šios kadencijos Seimui ir išspręstų labai įsisenėjusią skolą žmogaus teisėms Lietuvoje“, – pabrėžė ji.
Lietuvos prezidentas su Seimo vadovybe aptarti būsimų darbų programą, teikiamus teisės aktų projektus susitinka du kartus per metus – prieš pavasario ir rudens sesijas.
Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
