Dar daugiau – Kaune šeimą sukūrusiam kaimyninės šalies piliečiui buvo iškilusi reali grėsmė ilgam atsidurti Pabradėje (Švenčionių r.) įsikūrusiame Užsieniečių registracijos centre. Nuo tokios lemties V.Mazuriną išgelbėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai.
Teismo sprendimą lėmė aplinkybė, kad baltarusis vedęs ir turi būstą. Parą V.Mazurinui vis tik teko praleisti šiame centre.
„Vyras yra vedęs Lietuvos pilietę, puikiai kalba lietuviškai, turi nuolatinį darbą ir net banke gavo paskolą būstui“, – kalbėjo V.Mazuriną ginantis advokatas Arnoldas Šimaitis.
Pasak teisininko, sprendimą panaikinti leidimą 46 metų V.Mazurinui nuolat gyventi Lietuvoje Migracijos departamentas priėmė gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą. Pagrindu panaikinti leidimą galėjo tapti aplinkybė, kad V.Mazurinas 2002 metais tarnavo Baltarusijos kariuomenėje.
„Tai buvo privaloma karinė tarnyba, o pastarąjį dešimtmetį baltarusis išvis nė karto nebuvo nei Rusijoje, Baltarusijoje, neturi jokių ryšių su šiomis šalimis. Kokią jis gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui?“ – stebėjosi advokatas A.Šimaitis.
Į teismo posėdį buvo atvykę net bendrovės, kurioje dirba V.Mazurinas, vadovas bei savininkas. Verslininkai negalėjo patikėti, kad nepriekaištingai pareigas atliekančiam baltarusiui kilo tokių sunkumų.
Norėdamas kažkaip įteisinti savo buvimą Lietuvoje V.Mazurinas paprašė suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvoje. Teismas sprendimo dar nepriėmė.
„Visiškas nesusipratimas – dvidešimt metų Lietuvoje gyvenantis žmogus staiga taps pabėgėliu“, – kalbėjo A.Šimaitis.
Kol kas jo ginamasis turi vienintelį asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, nes baltarusio pasas paimtas. Tai gali tęstis pusmetį, nes toks terminas nustatytas apsvarstyti prašymą dėl pabėgėlio statuso.
Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas paaiškino, kad vertinant bendrą situaciją ir nesiejant jos su konkrečiu asmeniu, Migracijos departamentas sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje gali priimti, jei nustato tam pagrindą, nurodytą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 54 straipsnyje.
„Minėtas dokumentas taip pat gali būti panaikintas gavus ir įvertinus informaciją iš Valstybės saugumo departamento, Valstybės sienos apaugos tarnybos bei policijos“, – kalbėjo R.Pukinskas.
Kiekviena iš šių įstaigų, naudodamasi teisės aktais jai suteiktomis galiomis, vertina įvairias grėsmes ir teikia išvadas. Valstybės saugumo departamentas vertina grėsmę nacionaliniam saugumui, VSAT – nelegalios migracijos riziką, policija – grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui.
Esant poreikiui, Migracijos departamentas papildomų konsultacijų gali kreiptis ir į kitas Lietuvos institucijas.
Tuo atveju, jei asmuo nesutinka su Migracijos departamento sprendimu, jį galima apskųsti teismui per 14 dienų. To nepadarius, jei užsienietis neturi pagrindo legaliai gyventi Lietuvoje, jis privalo išvykti iš šalies.
„Konkrečių privačių asmenų atvejų ir jų bylose esančios informacijos bei aplinkybių Migracijos departamentas komentuoti negali“, – pareiškė R.Pukinskas.
