Advokato ieškinį išnagrinėjęs Utenos apylinkės teismas nutarė, kad savo neteisėtais veiksmais prokuroras ne tik pažeidė įstatymus, bet galimai ir pats įvykdė nusikaltimą.
Teismas dėl neteisėtų prokuroro J.Lauciaus veiksmų A.Kučinskui iš valstybės priteisė daugiau kaip 100 tūkstančių eurų. Tai bene didžiausia Lietuvos istorijoje dėl pareigūnų padarytų pažeidimų priteista suma.
„Prokuroras J.Laucius, veikdamas valstybės vardu, A.Kučinsko atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus ir jo veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai, numatyti Baudžiamojo kodekso 228 (piktnaudžiavimas tarnyba) straipsnyje“, – teigiama rugpjūčio mėnesį priimtame Utenos apylinkės teismo sprendime.
A.Kučinskas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2017 metais, tačiau bylos nagrinėjimas užtruko, nes ir po ieškinio pateikimo tęsėsi advokato persekiojimas, byla buvo pildoma naujais pareigūnų pažeidimų įrodymais, ieškinio suma didinama.
Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleisti žiaurūs susidorojimo su advokatu faktai. O kai Utenos apylinkės teisme A.Kučinskas sakė savo baigiamąją kalbą, susigraudino ne vienas posėdžių salėje buvęs proceso dalyvis ir stebėtojas.
Patyrė daug negandų
Patirti keturi infarktai, išdraskytas ES lėšomis finansuotas daugiau kaip tūkstančio avių ūkis, sužlugdyta turėta teisinių paslaugų bendrovė, atimta advokato licencija, iširusi šeima – tai tik dalis negandų, kurias patyrė daugiau kaip 10 metų persekiotas A.Kučinskas.
Šio teisininko atžvilgiu buvo iškeltos šešios baudžiamosios bylos, pateikta apie 50 įtarimų ir kaltinimų.
Siekiant A.Kučinską dar labiau sužlugdyti bylos neteisėtai buvo išskaidomos ir išmėtomos po visą Lietuvą, vieni procesai vyko Klaipėdoje, kiti – Kėdainiuose, Rokiškyje, Šiauliuose, Vilniuje. Dėl kai kurių inkriminuotų nusikaltimų A.Kučinskas buvo nuteistas, tačiau dėl daugumos išteisintas arba tyrimai nutraukti.
Bylinėdamasis jis sukorė dešimtis tūkstančių kilometrų, samdė advokatus, pats naktimis ruošė dokumentus, rašė atsiliepimus ir skundus.
Tačiau nei Generalinės prokuratūros vadovai, nei Aukščiausiojo teismo teisėjai ilgą laiką net nekreipė dėmesio į pirštu rodomus pareigūnų pažeidimus ir akivaizdų persekiojimą.
Po kelionės – antrankiai
Į teisėsaugos mėsmalę A.Kučinskas pateko 2008 metų birželį. Tuomet vos tik atvykęs iš Rokiškio, nuvažiavęs daugiau kaip 300 kilometrų, jis buvo sulaikytas Kretingoje, kur turėjo skaityti paskaitą iš visos Lietuvos atvykusiems miškininkams apie jų teisines problemas.
Kelias valandas teisininkas buvo laikomas Kretingos prokuratūroje ir tik vakare, negavęs nieko pavalgyti, parvežtas atgal į Rokiškį, kur jo laukė tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J.Laucius.
„Aš tave nudrošiu. Aš tris teismų pirmininkus pasodinau – aš būsiu tavo problema. Aš padarysiu, kad tau gatvėje niekas rankos nepaduotų“, – A.Kučinskas savo ieškinyje tvirtino, jog tokiais žodžiais jį pasitiko J.Laucius.
Jau vėlai vakare advokatas buvo uždarytas į areštinę, kur jam niekas nedavė nei valgyti, nei gerti.
Po kelių dienų J.Lauciaus prašymu teismas A.Kučinską leido suimti. Po to prokuroro teikimu suėmimas ne kartą buvo tęsiamas, o byla buvo nagrinėjama 10 metų ir du mėnesius.
Rado silpną vietą
Tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas A.Kučinskas, areštinėje atsidūrė ir Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorė Vilma Grabauskaitė, kuri buvo apkaltinta iš advokato paėmusi 145 eurų kyšį.
Buvusi prokurorė vėl buvo priversta prisiminti jai skaudžius 2008 metų įvykius, kai buvo pakviesta liudyti Utenos apylinkės teisme nagrinėjant A.Kučinsko ieškinį prieš valstybę.
Kalbėdama teisme moteris nesulaikė ašarų: „Tokio pažeminimo ir pasityčiojimo gyvenime nebuvau patyrusi.
Būdama prokurorė aš daugybei žmonių pateikiau įtarimus ir kaltinimus, tačiau nė vieno jų nežeminau, nesuprantu, kam reikėjo taip elgtis su manimi.“
Liudytoja teisme tvirtino, kad buvo pasodinta ant kėdės vidury tuomečio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjo Žydrūno Krampalco (dabartinis STT Klaipėdos valdybos viršininkas) kabineto ir plačiai atvėrus duris buvo pradėtas pamazgų drabstymas.
„Pareigūnas garsiai citavo mano intymių pokalbių su tuomečiu draugu detales, o pro šalį einantys specialistai viską girdėjo ir susiriesdami žvengė“, – pasakojo V.Grabauskaitė.
Moteris viešai buvo išvadinta paleistuve.
„Kokia tu prokurorė, tave kaip kokią lėlę advokatai vežioja pasilinksminti Šviniaus berniukams“, – esą taip komentavo STT pareigūnai.
Tęsdami spaudimą pareigūnai net į Generalinę prokuratūrą išsikvietė V.Grabauskaitės motiną.
„J.Laucius motiną uždarė savo kolegos kabinete ir liepė pasakoti, kokius nusikaltimus aš darau. Ir dar pagrasino, kad ją uždarys į areštinę kameroje šalia manęs“, – pasakojo buvusi prokurorė.
Galiausiai buvo pagrasinta, kad bus atsiųstos trys mašinos į mirštančios V.Grabauskaitės močiutės namus, kur bus atliekama krata.
„Tai buvo paskutinis lašas. Kai tai pasakė, nors ir buvau nekalta, pažadėjau viską prisipažinti, ko jie norėjo, kad tik nedarytų tos kratos“, – sakė V.Grabauskaitė.
Buvo kankinamas badu
Kai J.Lauciaus spaudžiama tuometė prokurorė prisipažino iš A.Kučinsko paėmusi kyšį, ji buvo palikta ramybėje. Tuo metu kaltę neigęs ir skundus rašęs advokatas buvo traiškomas.
Siekiant, kad teisininkas palūžtų, jis kelias paras buvo marinamas badu.
Skrandžio opa sirgęs vyriškis per visą Lietuvą buvo vežiojamas į areštines kaip tik tuo metu, kai ten vakare pasibaigdavo maitinimo laikas, o jį paimdavo į apklausas anksti ryte, kai dar nebūdavo paruošti pusryčiai.
Maisto galėjusiems atvežti sulaikytojo artimiesiems ir net jo advokatui buvo pranešama, kad A.Kučinsko laikymo vieta nežinoma.
Pirmosiomis dienomis teisininkas buvo apklausiamas alkanas ir išsekęs.
Tik po trijų parų, uždarytas į Panevėžio areštinę, A.Kučinskas galėjo pavalgyti.
Net dėl alkio jausdamas didžiulius skausmus įtariamasis ilgai neigė savo kaltę ir areštinėse rašė skundus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Prieš kelias dienas A.Kučinsko ieškinį išnagrinėjęs Utenos apylinkės teismas konstatavo, kad tokie prokuroro poelgiai prilyginami kankinimui.
„Pripažintina, kad dėl prokuroro J.Lauciaus kaltės A.Kučinskas buvo kankinamas badu. J.Laucius organizavo ikiteisminį tyrimą taip, kad areštinės darbuotojai negalėtų įtariamojo tinkamai maitinti pustrečios paros“, – teigiama Utenos apylinkės teismo sprendime.
Galėjo prisipažinti bet ką
Tiktai po dviejų badavimo dienų A.Kučinskas pasirašė prokuroro J.Lauciaus paruoštą tekstą: „Prisipažįstu dėl padaryto nusikaltimo. Man dėl to labai gėda.“
Ši apklausa vyko STT Panevėžio valdybos būstinėje vėlai vakare, gerokai po darbo valandų.
„Kęsdamas skausmus tyliai sėdėjau kabinete. Ten iš kampo į kampą zujo STT tyrėjas, dabartinis Klaipėdos valdybos vadovas Ž.Krampalcas, o J.Laucius rašė mano „nuoširdų prisipažinimą“.
Kai po poros valandų man padavė tekstą, pasirašiau net neskaitęs. Būdamas tokios būsenos būčiau galėjęs pasirašyti, kad nužudžiau Kennedy“, – tvirtino A.Kučinskas.
Tačiau net pasirašydamas dokumentą A.Kučinskas tikėjo, kad vėliau jį užginčys, nes protokole buvo nurodyta, jog apklausoje dalyvavo valstybės skirtas advokatas Justinas Stauskas, kurio esą tuo metu net nebuvo.
Savo ieškinyje teismui A.Kučinskas tvirtino, kad tokiais veiksmais prokuroras J.Laucius tyčia klastojo dokumentus, nes advokatas J.Stauskas net fiziškai negalėjo dalyvauti apklausoje, nes buvo kitoje vietoje.
Avys gaišo iš bado
Kol advokatas buvo priverstas badauti, kentėjo ir be priežiūros paliktos jo avys. Iš bado jos gaišo viena po kitos, kitos paspruko per tvoras, daug jų išvogė piktadariai.
Tuo metu, kai A.Kučinskas buvo sulaikytas, jo žmona svečiavosi JAV, sodyboje buvo likusi viena 81 metų advokato motina.
„Šiam ūkiui įkurti buvau gavęs 145 tūkstančių eurų ES fondų paramą, maldavau J.Lauciaus ir suėmimą skyrusios teisėjos, kad leistų pasirūpinti be priežiūros likusiomis avimis arba bent paskirtų tam atsakingus asmenis.
Sakiau, kad sodyboje liko viena mano garbaus amžiaus motina, tačiau niekam tai nerūpėjo“, – pasakojo A.Kučinskas.
Skubiai po kelių dienų iš užsienio grįžusi A.Kučinsko žmona puolė į paniką.
„Visi darbininkai buvo išsilakstę, apdaužę ir sugadinę techniką, išvogę dyzeliną, namuose buvę pinigai paimti, o sąskaitos areštuotos“, – liudydama teisme sakė buvusi advokato sutuoktinė.
Norėdama bent kažkiek išgelbėti ūkį moteris iš senų fermų rinko ir pardavinėjo metalo laužą.
Už gautus pinigus aptvarkė avių išverstą tvorą, sumokėjo algą traktorininkui. O pati budėdavo naktimis, kad vagys neišvogtų likusių gyvulių.
Nors įstatymai numato, kad prokuroras privalo su suimtuoju aptarti, kaip išsaugoti be priežiūros paliktą suimtojo turtą, J.Laucius to nedarė. Tai daryti jis atsisakė net teismo įpareigotas.
„Prokuroras J.Laucius buvo informuotas, jog A.Kučinskas turi avių ūkį, tačiau nepaisė privalomojo aptarimo su suimtuoju dėl priemonių turtui apsaugoti ir nevykdė teismo įpareigojimo.
Tuo A.Kučinsko turtui buvo padaryta žala“, – teigiama neseniai priimtame Utenos apylinkės teismo sprendime.
Antrankiai – antrą kartą
Kai A.Kučinsko byla buvo pradėta nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme, teisiamajam pavyko pasiekti pirmą pergalę – teisėjai nutarė, kad kaltinimą palaikantis J.Laucius pažeidinėja įstatymus, ir jį nušalino.
Tačiau A.Kučinskui džiaugtis teko neilgai – kai po kelių savaičių nauju kostiumu ir kaklaraiščiu pasipuošęs advokatas atvyko į eilinį teismo posėdį uostamiestyje, jo jau laukė STT agentai.
Pareigūnai viduryje posėdžio teisiamajam uždėjo antrankius ir nugabeno į STT Klaipėdos valdybos būstinę. O ten jo jau laukė nuo bylos nušalintas J.Laucius.
„Jis tiesiog tryško džiaugsmu ir STT būstinėje jautėsi lyg viešpats, nes įrodė, kad net būdamas nušalintas sugebėjo su manimi susidoroti“, – pasakojo A.Kučinskas.
Bet kai reikėjo atlikti asmens kratą ir surašyti sulaikymo formalumus, prokuroras liepė tai daryti STT tyrėjams.
„Ne carskoje eto delo (tai ne valdovų reikalas)“, – esą taip rusiškai pareiškė J.Laucius.
Už prašymą atvykti – byla
Tik tuomet A.Kučinskas sužinojo, kuo dar yra įtariamas, kad dėl to reikėjo teisme vaidinti sulaikymo spektaklį ir nutraukti dviem dienoms suplanuotus posėdžius.
Paaiškėjo, kad prokuroras J.Laucius savo nuožiūra ir neturėdamas vadovų įgaliojimų advokatui inicijavo dar vieną bylą – dėl poveikio liudytojui.
Šis poveikis pasireiškė esą tuo, kad A.Kučinskas paprašė vienos Rokiškio rajone gyvenusios liudytojos atvykti į Klaipėdoje vykusį teismo posėdį.
Nors dėl šios moters vengimo dalyvauti nuolat buvo nukeliami teismo posėdžiai, to užteko, kad A.Kučinskas būtų apkaltintas poveikiu liudytojui.
Aptiko kelis šovinius
Tą pačią dieną, kai Klaipėdoje dėl poveikio liudytojai buvo apklausiamas A.Kučinskas, jo namuose ir darbo vietoje Rokiškyje buvo atliktos kratos.
Pareigūnai nesismulkindami iš advokato kontoros paėmė kompiuterius su gynybai skirtais dokumentais ir informacija.
Tačiau, ko gero, labiausiai kratos darytojai apsidžiaugė, kai teisininko namuose aptiko kelis šovinius.
Nors prokurorai gerai žinojo, kad tiek A.Kučinskas, tiek jo žmona turi leidimus laikyti ginklus, atsirado galimybė advokatą apkaltinti sunkiu nusikaltimu – šaudmenų laikymu, kad teismas galėtų dar kartą jį suimti.
Tik vėlai vakare įtariamasis buvo išvežtas į areštinę Vilniuje.
„Agentai taip skubėjo, kad nepaisydami taisyklių ir rizikuodami gyvybe skriejo beprotišku greičiu“, – pasakojo A.Kučinskas.
Jau kitą rytą advokatas buvo nugabentas į Vilniaus apylinkės teismą, kur buvo suimtas dar mėnesiui. Prašydamas tokios kardomosios priemonės J.Laucius pabrėžė, kad, be poveikio liudytojai, A.Kučinskas taip pat įtariamas dar vienu sunkiu nusikaltimu – šaudmenų laikymu.
Vilkino ir N.Grunskienė
Nors greitai paaiškėjo, kad A.Kučinskas turėjo visus leidimus laikyti ginklą ir šovinius, jam dar 3 mėnesius teko praleisti už grotų kartu su iki gyvos galvos nuteistais žudikais.
Paaiškėjo ir tai, kad bylą dėl poveikio liudytojai J.Laucius iškėlė neteisėtai.
Pateikęs įrodymus A.Kučinskas sugebėjo antrą kartą nušalinti šį prokurorą.
Tačiau, užuot nutraukusi neteisėtai pradėtą bylą, Generalinė prokuratūra nutarė ją tęsti ir vietoj J.Lauciaus jai vadovauti paskyrė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorą Edgarą Baltrimavičių.
Tačiau A.Kučinskui ir jį pavyko nušalinti, nes šis prokuroras atsisakė vykdyti teismo sprendimą – leisti įtariamajam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Nušalinus E.Baltrimavičių vietoj jo tirti bylą buvo paskirta Nida Grunskienė – dabartinė generalinė prokurorė, tuo metu dirbusi Panevėžio apygardos prokuratūroje.
Tačiau ir N.Grunskienė nevykdė teismo nutarties – neleido A.Kučinskui padaryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų, o pati toliau vilkino bylą.
Galiausiai 2013 metais teismas dėl pernelyg ilgo tyrimo šią bylą nutraukė. N.Grunskienė, jau tapusi Panevėžio apygardos prokuratūros vadove, dar bandė reanimuoti šią neteisėtai pradėtą bylą, rašė skundus, tačiau nieko nepasiekė.
Kad byla buvo vilkinama, konstatavo ir neseniai A.Kučinsko ieškinį išnagrinėjęs Utenos apylinkės teismas.
Paskyrė pats save
Tuo metu dar prieš nušalinimą J.Laucius be savo vadovų pavedimo pats iš poveikio liudytojui bylos išskyrė kitą bylą ir pats save paskyrė ją kontroliuoti.
A.Kučinsko ieškinį išnagrinėjęs Utenos apylinkės teismas tokius J.Lauciaus veiksmus įvertino itin kritiškai.
Teismo nuomone, nutarimas išskirti bylas yra neteisėtas ir turi būti laikoma, jog išskirtoji byla nebuvo pradėta. O prokuroras negalėjo atlikti nutarime nurodytų procesinių veiksmų.
„Šios bylos išskyrimas yra nelogiškas ir traktuojamas kaip piktnaudžiavimas siekiant padidinti baudžiamųjų bylų skaičių ir tokiu būdu A.Kučinską laikyti suimtą ilgesnį laiką.
Prokuroras J.Laucius tikslingai siekė bet kokiomis priemonėmis kuo daugiau pakenkti A.Kučinskui ir pabloginti jo padėtį“, – teigiama teismo sprendime.
Rėmėsi ekspertų išvada
Kol vyko ginčai, ar J.Laucius nepiktnaudžiauja savo padėtimi kurpdamas bylas, jis sugebėjo inicijuoti prieš A.Kučinską dar vieną ikiteisminį tyrimą.
Šį kartą advokatas buvo apkaltintas, kad įžeidė teisėją Jolantą Vegelienę, nagrinėjusią jo skundą.
Nutarime pradėti ikiteisminį tyrimą buvo teigiama, kad A.Kučinskas taip įžeidė teisėją, jog ji ilgam prarado psichologinę pusiausvyrą ir apsiverkė.
Tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūra bylą nutraukė. Sprendimą priėmęs prokuroras rėmėsi dviem Lietuvių kalbos instituto ekspertų išvadomis, kuriose tvirtinama, kad savo kalboje A.Kučinskas nepasakė nieko, kas galėtų įžeisti teisėją.
Maža to, ekspertai pabrėžė, kad A.Kučinsko teisėjos atžvilgiu išsakyti teiginiai yra argumentuoti ir etiški.
Pasirodo, teisėja melavo
Tačiau tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Irmantas Mikelionis šią nutrauktą bylą išsireikalavo ir ją perdavė iš naujo vertinti kito Generalinės prokuratūros departamento prokurorui.
Šis nutrauktą bylą atnaujino ir perdavė teismui.
Dėl šios, regis, paprastos bylos beveik penkerius metus A.Kučinskas turėjo vykti į apklausas, teismo posėdžius.
Daugiau kaip 30 kartų jis važiavo į Vilnių iš savo namų Rokiškyje ir tyrėjams aiškino elementarius dalykus.
Po bylinėjimosi maratono Vilniaus apygardos teismas galiausiai A.Kučinską išteisino dėl tariamo teisėjos J.Vegelienės įžeidimo. Negana to, buvo nurodyta, kad duodama parodymus ji melavo.
Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J.Vegelienė teigė, jog ne kartą A.Kučinskui buvo pareiškusi pastabas ir įspėjimus, paaiškėjo, kad to ji nė karto nebuvo dariusi.
Ši istorija nagrinėjant A.Kučinsko ieškinį prieš valstybę Utenos apylinkės teisme buvo įvertinta kaip dar vienas advokato persekiojimo pavyzdys.
Teismas konstatavo, kad šiuo atveju savo įgaliojimus viršijo dabartinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo pavaduotojas I.Mikelionis, tuo metu vadovavęs departamentui.
„Byloje nėra jokių duomenų dėl departamentų sąveikos, todėl neaišku, kokiu pagrindu vieno departamento vyriausiasis prokuroras išsireikalauja ikiteisminio tyrimo medžiagą, o kito priima procesinį sprendimą.
Tai prieštarauja prokurorų kompetencijos nuostatoms“, – teigiama teismo sprendime.
Po vargų tapo neįgalus
Šių metų rugpjūtį sprendimą priėmęs Utenos apylinkės teismas dėl prokuroro J.Lauciaus ir kitų pareigūnų pažeidimų iš valstybės A.Kučinskui iš viso priteisė 103 tūkstančius eurų, 100 tūkstančių eurų buvo įvertinta advokatui padaryta neturtinė žala, o turtinę žalą sudarė tik 3 tūkstančiai. Tai – užstatas, kurio A.Kučinskas neteko jam neteisėtai pakeitus kardomąją priemonę į suėmimą.
Teismas nevertino nuostolių, kuriuos advokatas patyrė dėl sužlugdyto avių ūkio, bylinėjimosi išlaidų, negautų pajamų už profesinę veiklą, nes A.Kučinskas nespėjo pateikti šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.
Didžiausią priteistos neturtinės žalos sumą – 87 750 eurų – teismo sprendimu sudaro daugiau kaip 10 metų trukęs neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, kurio metu A.Kučinskas buvo kankinamas badu ir tapo neįgalus.
Dabar jo darbingumas – 45 procentai. Dar 12 250 eurų priteista už neteisėtai suėmime praleistas 250 dienų.
Teismas konstatavo, jog siekdamas, kad A.Kučinskas būtų suimtas ar kad suėmimo terminai būtų tęsiami, prokuroras J.Laucius klaidino teismus dirbtinai reikšdamas įtarimus sunkių nusikaltimų padarymu.
Teisėjas stebėjosi
Sprendimą priėmęs teisėjas Liudvikas Myško teigė, kad nors A.Kučinskas buvo surašęs įvairioms institucijoms daugybę skundų, iki šiol beveik niekas rimtų nusižengimų neįžvelgė, nes niekas nesubendrino visų bylų.
„Jeigu žiūri atskirai į vieną bylą, gali tų pažeidimų neįžvelgti. Arba jie neatrodo reikšmingi. Tačiau kai matai visą mozaiką, atsiveria visai kitas paveikslas“, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Myško ir priminė, kad jo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
Teisėjas stebėjosi ir Generalinės prokuratūros vadovų, kurie, matydami, kad J.Laucius net du kartus nušalintas, bet ir toliau faktiškai vadovavo tyrimams, veiksmais.
„Negi Lietuvoje yra tik vienas prokuroras J.Laucius?
Negi niekas nematė, kaip buvo organizuojami tyrimai, – vien tam, kad žmogus būtų suimtas, pareiškiami įtarimai sunkiais nusikaltimais, iš vienos bylos išskiriama kita, pagrindinė nagrinėjama daugiau kaip dešimt metų, o kitoje byloje daugiau kaip dvejus metus visai neatliekami jokie procesiniai veiksmai ir laukiama, kaip pasibaigs pagrindinė byla“, – kalbėjo teisėjas.
Teisėjui buvo keista ir tai, kad kai kurie jo kolegos priimdavo sprendimus iš prokuroro J.Lauciaus gavę ne dokumentų originalus, o jų kopijas, – taip esą neturėtų būti.
L.Myško teigė svarstęs priimti nutartį pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro J.Lauciaus atžvilgiu: „Tačiau tam jau fiziškai neturėjau laiko, nes buvau apkrautas darbu.
Teko dirbti ir naktimis. Bet ikiteisminį tyrimą gali inicijuoti ir ieškovas A.Kučinskas.“
Sprendimą žada skųsti
Teismo proceso metu Generalinės prokuratūros atstovas Valdemaras Mociškis ir Teisingumo ministerijos atstovas Aleksandras Ivanovas tvirtino, jog visi prokuroro J.Lauciaus ir kitų pareigūnų veiksmai buvo teisėti, o A.Kučinsko sveikata pablogėjo natūraliai senstant.
Pareigūnai greičiausiai skųs apylinkės teismo sprendimą.
Skųsti sprendimą ketina ir A.Kučinskas.
„Man priteista 100 tūkstančių eurų suma išties didelė, tačiau ji toli gražu neatperka tos žalos, kurią neteisėtais veiksmais man padarė pareigūnai.
Nuo pat mano sulaikymo pradžios aš daugiau kaip dešimt metų rašiau skundus įvairioms institucijoms, tačiau beveik niekas – nei Generalinės prokuratūros vadovai, nei Aukščiausiojo teismo teisėjai – iki šiol jokių pažeidimų nenorėjo matyti“, – sakė A.Kučinskas.
Garsi giminė
Rezonansinį sprendimą priėmęs teisėjas L.Myško kilęs iš senas tradicijas turėjusios Lietuvos bajorų Žabų, tarp kurių buvo daug garsių teisininkų, giminės.
Teisėjo protėvis Jurgis Žaba dar XVI amžiuje buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tribunolo teisėjas, Valerijonas Antanas Žaba 1754 metais tapo Lietuvos tribunolo maršalka, buvo Vitebsko pilies teisėjas. Ignacas Žaba nuo 1772 metų kelerius metus buvo Vilniaus universiteto rektorius.
Už dalyvavimą 1863 metų sukilime 10 metų įkalintas Kasparas Žaba buvo Lucko teismo asesorius. Rasų kapinėse palaidotas L.Myško prosenelis Vitoldas Novoselskijus buvo Pilsudskio legiono karinio tribunolo teisėjas.
Žabų giminė garsėjo ir kaip karvedžiai, kurių sprendimai aprašyti vadovėliuose. Kernavės vėliavininkas Borisas Žaba XVI amžiuje vadovavo Daugpilio (Dinaburgo) pilies, kur buvo įsitvirtinę maskvėnai, puolimui. Kai pilies nepavyko užimti, maskvėnams buvo pasiūlyta taika ir atvežti keli vežimai, prikrauti vyno statinių. Maskvėnai prisigėrė, ėmė girti šlitinėti po pilį, o lietuviai tuomet pradėjo puolimą ir nugalėjo priešus. B.Žaba tuomet buvo paskirtas šios pilies komendantu.
