Šią vasarą jau tūkstančiai namuose triukšmaujančių, indus daužančių, savo artimuosius kitaip gąsdinančių ar net besimušančių žmonių 15 dienų turėjo gyventi be savo artimųjų.
Nuo liepos 1-osios policija išdavė daugiau nei 3 tūkstančius smurto artimoje aplinkoje orderių, 88 buvo panaikinti – tai padaryta ir pačių pavojų keliančių asmenų, ir jų šeimos narių prašymu.
Bet ar grėsmę keliančio asmens atskyrimas nuo artimųjų išsprendžia smurto šeimose problemą?
Pareigūnai ir psichologai tvirtina, kad tokia priemonė padeda tik toms šeimoms, kur smurtas ir agresija nėra giliai įsišakniję.
Kiti į orderius ar į kitus teisėsaugos skirtus apribojimus tik numoja ranka – nors moteris jie ir skriaudžia, be jų gyventi negali.
Mušeiką nuspręsta gydyti
Vienas Joniškio rajono gyventojas policijos išduotą orderį pažeidė net tris kartus, kol galiausiai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėto žmogaus persekiojimo.
Liepos 6-ąją 59 metų vyras, kaip manoma, sumušė savo sugyventinę. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Vyras buvo uždarytas į areštinę, ikiteisminio tyrimo metu jam uždrausta artintis prie sugyventinės.
Bet jis vis tiek lankydavosi pas moterį, išgėręs triukšmaudavo ir ją gąsdindavo.
Liepos 15-ąją jam skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurį vyras pažeidė net tris kartus – nuolat lankėsi pas sugyventinę Joniškio rajone, Lankaičių kaime.
Vyras pareigūnams guodėsi, kad neturi kur gyventi, todėl vis grįžta pas gyvenimo draugę. Vietos nakvynės namuose jis atsisakė, vėliau buvo išvežtas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką.
Pakėlė ranką prieš save
Ligoninėje atsidūrė ir Kelmės rajono Pučkoriškės kaimo 66 metų gyventojas, kurį policininkai bandė raminti įvairiais būdais.
Prieš kelis mėnesius policijai paskambinusi moteris skundėsi, kad vyras jai į koją pataikė akmeniu.
Pareigūnų toks iškvietimas nenustebino – į šios poros namus jie buvo vykę jau ne kartą – dar balandžio mėnesį, kol nebuvo smurto artimoje aplinkoje orderių, vyras buvo įpareigotas nesiartinti prie sutuoktinės 100 metrų atstumu ir su ja nebendrauti.
Tačiau gegužės pradžioje į Pučkoriškę nuvykę pareigūnai sutuoktinius rado po vienu stogu. Jie tikino susitaikę ir vylėsi, kad susitaikius tyrimas bus nutrauktas, o apribojimai nebegalios.
Šeimai susitaikius tyrimas buvo nutrauktas, tačiau ramybė truko neilgai. Po pusantro mėnesio pareigūnai vėl vyko į Pučkoriškės kaimą.
Vos įvažiavusiems į sodybos kiemą policininkams teko gelbėti vyrą, kuris pats nusprendė atimti sau gyvybę. Išgelbėtajam buvo nustatytas 2,49 promilės girtumas. Dėl bandymo nusižudyti jis buvo išgabentas į ligoninę.
Moteris buvo dar labiau apsvaigusi nuo alkoholio – jos girtumas siekė 3,07 promilės.
Patirtis – iš vaikystės
Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro vadovas Darius Docius patvirtino, kad dažniausiai pavojų artimiesiems kelia nuo alkoholio apsvaigę vyrai. Nemažai jų ir bendraudami su specialistais dėl konfliktų šeimoje kaltina alkoholį.
„Pagrindinė konfliktų priežastis – nesugebėjimas kitaip išreikšti jiems kilusių jausmų. Kai kurie vyrai nurodė, kad patys iš artimos aplinkos patyrė psichologinį smurtą, kuris juos privedė prie fizinio smurto.
Dauguma vyrų nurodo, kad ir vaikystėje savo artimoje aplinkoje jie matė smurtinius veiksmus, prieš juos taip pat buvo smurtauta“, – apie vyrų agresijos priežastis kalbėjo D.Docius.
Leido grįžti pas seserį
Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė teigė, kad artimiesiems dažniausiai pavojų kelia vyrai, o moterims smurto artimoje aplinkoje orderis taikomas retai.
Klaipėdos teismas yra panaikinęs vienintelį policijos pritaikytą orderį, kuris ir buvo skirtas moteriai.
Uostamiesčio policija buvo gavusi pranešimą, kad klaipėdiečių namuose, kuriuose gyvena dvi seserys su vyrais, kilo konfliktas.
Ilgiau nei dviem savaitėms su artimaisiais draudžiantį bendrauti orderį pareigūnai skyrė vienai iš seserų. Po trijų dienų policija gavo jos skundą, tačiau sprendimo nepakeitė.
Moteris kreipėsi į teismą, kuris priėmė sprendimą panaikinti orderį, nes raminti konflikto atvykę pareigūnai neužfiksavo konkrečių smurtinių moters veiksmų, o už kitų asmenų veiksmus konflikto metu ji negalėjo atsakyti.
Išsiblaivę teikia skundus
Anot Klaipėdos policijos viršininkės R.Bekėžienės, konflikto metu anketą pildantys pareigūnai kartais gali netinkamai įvertinti situaciją ir konflikte dalyvavusių asmenų vaidmenis, tad sulaukus skundų kartais priimami kitokie sprendimai.
Į daugumą anketos klausimų atsako pavojų patiriantys asmenys. Policininkai patys vertina tik tai, ar jiems pavojų keliantis asmuo pareigūnų akivaizdoje elgiasi konfliktiškai, agresyviai.
Tačiau ir tai padaryti nėra lengva. Policijai atvykus į vietą dažnai visi konflikto dalyviai būna apsvaigę nuo alkoholio, todėl tenka sugaišti nemažai laiko bandant suprasti, kas kam kelia pavojų.
Pagalbos ieško ir patys
Klaipėdos policijos vadovė pripažino, jog vos tik įsigaliojus šiam įstatymui pareigūnai nuogąstavo, kad 15 dienų nuo šeimos atskirti asmenys neturės kur apsistoti, tačiau tokių problemų nekilo.
Ne vienas iš namų iškeldintas gyventojas pirmiausia kreipiasi į nakvynės namus, tačiau juose paprastai neužsibūna. Į šiuos namus dažnai ateina smarkiai apgirtę asmenys, pernakvoja naktį ar dvi, o vėliau apsistoja pas gimines ar draugus.
Septyni orderį gavę Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai kreipėsi į pagalbos vyrams centrą. Bet šis centras laikinojo apgyvendinimo paslaugų neteikia – vyrams buvo pasiūlyta socialinė pagalba, psichologo bei teisininko konsultacijos.
„Į mus besikreipiantys vyrai dažniausiai pagalbos ieško patys, dažnai padrąsinti savo artimiausios aplinkos, turintys motyvų keistis. Dažnas jų jaučiasi sumišęs“, – kalbėjo pagalbos vyrams centro vadovas D.Docius.
Pagalbos centro darbuotojams teko bendrauti ir su tokiais, kuriuos policijos apribojimai rimtai supykdė.
„Vienas jų primygtinai reikalavo padėti jam bet kokia kaina grįžti į namus. Mūsų centro socialinei darbuotojai teko skirti nemažai laiko normalizuoti besikreipiančio vyro emocinę būseną, jam buvo sudarytos sąlygos išsikalbėti, būti išgirstam, tai leido jam labiau suprasti susiklosčiusią situaciją“, – pasakojo D.Docius.
Drausmina ir baudos
Nors artintis prie artimųjų draudžiantys orderiai kartais rimtai įsiutina agresyviai nusiteikusius asmenis, uostamiesčio policijos vadovė R.Bekėžienė vylėsi, kad šeimos nariai jaučiasi saugesni.
Artimieji pareigūnus informuoja ir tais atvejais, kai orderį turintis žmogus laukia prie darbo ar prie parduotuvės, o turintieji orderį pažeisti taisykles vengia dėl nemažų baudų.
Pirmą kartą pažeidus orderį bauda siekia nuo 80 iki 320 eurų. Už pakartotinį pažeidimą skiriama bauda nuo 300 iki 780 eurų.
Šuo liko namuose
Problemų dėl orderį gavusių asmenų apgyvendinimo kol kas nekilo ir kitų šalies apskričių komisariatams, tačiau tenka pasukti galvą dėl jų augintinių.
Vilniaus policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Rolandas Šepetys prisiminė konfliktą, po kurio nukentėjusi moteris buvo išvežta į ligoninę, smurtautojui įteiktas orderis, o namuose liko šuo. Nors policininkai skambino į kelias tarnybas, nesurado, kur priglausti poros augintinį.
Šuo liko vienas namuose.
Švaisto laiką teismams
Pagal įstatymą, smurto artimoje aplinkoje orderis turi būti įteiktas per 12 valandų, tačiau dažnai tai nėra paprasta.
Kol raminti konflikto atvyksta policija, smurtautojas dažnai pasišalina iš įvykio vietos. Vilniaus policijos pareigūnai pastebėjo, kad tokie asmenys lyg tyčia esą neturi nei mobiliojo ryšio telefono, nei elektroninio pašto. Tuomet tenka pasitelkti didesnes policijos pajėgas ir ieškoti smurtautojo.
Ar į konflikto vietą iškviesti policininkai iš tiesų teisingai nusprendė, kuris šeimos narys kelia pavojų, vis dažniau tenka aiškintis teismams.
Tačiau advokatas Gintautas Danišauskas mano, kad bandymas apskųsti teismui policijos išduotą smurto artimoje aplinkoje orderį gali būti tik laiko gaišimas.
Teisininko nuomone, teismai vargu ar rastų argumentų, kad į šeiminį konfliktą iškviesto policijos pareigūno rizikos vertinimo kriterijus, kuriuos jis nurodė pagal savo asmeninį įsitikinimą, pripažintų neteisėtais ir nepagrįstais.
„Patikrinti orderio teisėtumo bei pagrįstumo faktiškai nėra teisinių galimybių. Orderio teisinis pagrįstumas bus patvirtintas arba paneigtas ne teismų sprendimais, o tik ikiteisminio tyrimo metu nustačius, ar asmuo naudojo smurtą prieš savo artimuosius“, – aiškino G.Danišauskas.
Anot advokato, jei dėl smurto artimoje aplinkoje pradedamas ikiteisminis tyrimas, orderyje numatyti apribojimai dažnai sutampa su kardomosiomis priemonėmis, todėl orderio apskundimas teismui – tik simbolinis veiksmas.
Jei bus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą arba jis bus nutrauktas, kartu bus panaikintos ir kardomosios priemonės. Kartu teismas turėtų argumentų, kad orderio išdavimas irgi buvo nepakankamai pagrįstas. O tokių sprendimų Vilniaus apygardos teisme jau buvo.
G.Danišausko teigimu, orderyje numatyti apribojimai dažnai sutampa su kardomosiomis priemonėmis, todėl žmonės kartais net nebesupranta, kurių draudimų laikytis.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą kardomosiomis priemonėmis įtariamajam taip pat gali būti taikomas draudimas artintis prie sutuoktinės ar sugyventinės, bet nėra įrašyto draudimo bendrauti su vaikais. Nukentėjusios moterys teismams teikia skundus, kad vyras nepaiso draudimų ir susitinka su atžalomis.
„Tai – teisės aktų konkurencija, į kurią ne visada atkreipia dėmesį ir teisėjai. Baudžiamojoje teisėje naujesnis teisės aktas visada nukonkuruoja tą, kuris pritaikytas anksčiau. Jei asmeniui paskirta kardomoji priemonė, bendrauti su vaikais draudžiantis orderis netenka galios, nors pagal datą turėtų galioti, pavyzdžiui, dar 10 dienų“, – aiškino G.Danišauskas.
Taikiausi – Kauno rajono gyventojai
Nuo liepos 1-osios policija išdavė daugiau kaip 3 tūkstančius smurto artimoje aplinkoje orderių.
Kauno apskrities policija liepos mėnesį gavo 504 pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, 320 asmenų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai. Kauno mieste išduota 212, Jonavos rajone – 39, Kaišiadorių rajone – 36, Kėdainių rajone – 32, o Kauno rajone išduotas tik vienas orderis.
Daugiau nei pusė (154) orderius gavusių Kauno apskrities gyventojų pažeidė jų sąlygas, kai kurie tai padarė net po kelis kartus. Kauno apskrities policija gavo 28 prašymus panaikinti orderius, 16 tokių prašymų buvo patenkinti.
Vilniuje išrašyta 340 orderių, Vilniaus rajone – 117, Elektrėnuose – 33, Trakų rajone – 50, Šalčininkų rajone – 44, Švenčionių rajone – 40, Ukmergės rajone – 48, Širvintų rajone – 24.
Klaipėdoje per pusantro mėnesio išrašyti 195 orderiai, 12 iš jų nutraukti. Dėl orderio nesilaikymo pareigūnai surašė 13 protokolų.
Alytaus apskrities pareigūnai liepą išdavė 123 orderius.
Atsako į 17 klausimų
Į konflikto vietą iškviesti policijos pareigūnai pildo anketą, kurioje yra 17 vertinimo kriterijų. Orderis skiriamas, jei bent 3 atsakymai yra teigiami.
Dalis anketos klausimų – pavojų patiriančio asmens nuomonė: ar jis bijo, kad prieš jį bus panaudotas smurtas, ar, jo manymu, pavojų keliantis asmuo turi priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar jis prašo šį asmenį atskirti?
Dalis anketos užpildoma automatiškai, remiantis policijos sistemų duomenimis: ar pavojų keliančiam asmeniui išduotas leidimas laikyti ginklą, ar bent kartą per dvejus metus buvo registruoti pranešimai dėl to paties asmens smurto artimoje aplinkoje, ar asmuo yra įtariamas, kaltinamas ar nuteistas dėl kitų nusikaltimų.
Vertinant situaciją reikia nurodyti, ar pavojų patiriantis asmuo laukiasi, yra neįgalus, ar gyvenamoji vieta yra vienkiemis, ar konfliktuojantys asmenys gyvena tik dviese. Būtina nustatyti, ar asmenys yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį turi būti priimamas ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje.
Asmeniui, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kartu su juo pateikiamas sąrašas įstaigų, teikiančių nakvynės paslaugas ir kitą socialinę pagalbą.
