Kontrolierės teigimu, tokių atvejų, kai vienas iš tėvų be kito leidimo pagrobia savo vaiką ir išsiveža jį į kitą šalį, per metus fiksuojama apie kelias dešimtis.
Tiesa, pasak E.Žiobienės, šis įvykis išryškino ir tam tikrą skaudulį, kurį jaučia nemaža dalis vaikų turinčių, tačiau atskirai nuo jų gyvenančių vyrų – dažnai jiems aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime tiesiog nebėra galimybės.
Visi klausimai turi būti sprendžiami Lietuvoje
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį, jog dažniausiai vaiko pagrobimo atveju tėvas ar motina jį veža į tas šalis, su kuriomis dėl vaiko grąžinimo Lietuvai susitarti įmanoma. Visgi, akivaizdu, kad susitarti su Rusija bus labai keblu.
„Šnekant bendrai, retkarčiais vis atsitinka tokių dalykų, kad tėvai imasi būtent tokių veiksmų. Statistika rodo, kad virš 20 atvejų per metus tikrai būna tokių, bet dažniausiai tai yra išvykimas į Hagos konvencijos rėmus – tas šalis, su kuriomis yra bendradarbiavimas.
Ir su Rusija būtų bendradarbiavimas, tik, aišku, dabar dėl įtampos, dėl karo yra labai sudėtingi santykiai ir situacija labai stipriai priklauso nuo to, kaip reaguos Rusija, kiek ji bendradarbiaus ir sutiks grąžinti vaiką.
Pagal Hagos konvenciją yra akivaizdu, kad vaikas turi būti grąžintas, bet tai jau priklauso nuo to, kaip Rusija pati į tai pažiūrės“, – portalui lrytas.lt aiškino E.Žiobienė.
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, šeimų išvykimą į kitas šalis iš esmės galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes.
„Žmonių, išvykstančių iš šalies, yra labai daug – tas judėjimas, tam tikra migracija tikrai yra. Neseniai pasirodė informacija, kad švietimo sistemoje nerandama 15 tūkst. vaikų, tačiau tai rodo daugiausia išvykimą, nedeklaruojant ir nepakeičiant gyvenamosios vietos. Tokių šeimų, kurios nusprendžia išvykti gyventi į kitą šalį, tikrai turime nemažai.
Arba jie pamiršta, arba galvoja, kad vėliau tą padarys, tiesiog nedeklaruoja išvykimo ir vaikas lieka kabėti mūsų valstybės duomenų bazėje, dažnai net neparašant prašymo išeiti iš mokyklos.
Kitas dalykas – laisvas asmenų judėjimas yra ir į kitą pusę, jeigu jie turi vizas, leidimus ar kitos valstybės pilietybes. Jie irgi išvyksta, ir mes, kaip valstybė, nežinome, kur jie išvyksta ir išsiveža savo vaikus. Ir dar yra visiškai kitas variantas, kai įvyksta vadinamas grobimas – kai savo vaiką išveža į kitą šalį kitam iš tėvų nežinant arba be jo sutikimo“, – dėstė E.Žiobienė.
Tiesa, pasak jos, daugiausia tai būdinga moterims, kurios sudaro santuoką kitoje valstybėje, tačiau, kai pablogėja santykiai su antrąja puse, pasiima bendrą poros vaiką ir grįžta į Lietuvą.
„To yra tikrai nemažai. Baisiausia šioje istorijoje yra tas netikėtumas, labai trumpas ir visiems matomas sienos kirtimas, ir kas iš to. Ir dabar tik diplomatinėmis priemonėmis belieka tikėtis susigrąžinti vaiką“, – svarstė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Paklausta, kiek įmanoma, kad galimai Rusijos pilietybės dar neturinti mergaitė būtų kuo greičiau sugrąžinta savo mamai, E.Žiobienė aiškino, jog vienareikšmiškai tėvų ginčai ir vaiko klausimai turi būti sprendžiami Lietuvoje, o pilietybė tikrai nėra esminis rodiklis.
„Kai tėvų pilietybės yra skirtingos, mūsų Pilietybės įstatymas leidžia ir vaikui turėti dvi pilietybes. Bet visais atvejais vis tiek yra sprendžiamas klausimas ne pagal to vaiko turimą pilietybę, bet pagal vaiko kilmę – kur jis augo, gyveno ir buvo. Tai akivaizdu, kad šioje konkrečioje situacijoje yra ir teisminis ginčas, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka.
Kitas dalykas – akivaizdu, kad mergaitė gyveno čia, Lietuvoje, su mama. Tai net ir tėčio turima pilietybė neturėtų keisti situacijos, ir visa tvarka, kaip vaikas turėtų gyventi, su kuriuo iš jų – visas ginčas turi būti išspręstas Lietuvos Respublikoje. Čia nėra net jokių kitų diskusijų, nepriklausomai nuo to, ar vaikas turės Rusijos pasą.
Civilizuotai turi būti taip, tik vargu, ar mes turime civilizuotą santykį su kita valstybe“, – komentavo kontrolierė.
Atstūmimą jaučia nemaža dalis vyrų
Savo dukrą pagrobęs A.Švanys socialiniuose tinkluose ir savo tinklaraštyje nevengė kontroversiškų pasisakymų apie moteris ir tėvystę. Jis viešai guodėsi, kad yra atstumtas tėvas, o pagrindinė skyrybų priežastis esą būna ta, jog vyrai leidžia moterims dominuoti.
Pasak E.Žiobienės, Lietuvoje iš tiesų yra tam tikra problema, jog atskirai nuo savo partnerių ir vaikų gyvenantys vyrai jaučiasi atstumti.
„Mes truputį skiriamės nuo vakarietiškos visuomenės kultūros, iš kažkur toli esame atsinešę, gal okupacinis laikotarpis davė tokį suvokimą, kad vaikas lyg yra mamos, ir galbūt tie tėčiai kartais ir jaučiasi blogai.
Labai dažnai pas mus skųstis ir pasikalbėti apie savo situaciją ateinantys tėčiai sako, jog jie žino, kad teismas mamai natūraliai priteis vaiką. Kad jiems tai atrodo skausminga, tai tikrai. O visuomenėje irgi yra toks suvokimas, kad vaikas savaime yra mamos, suabejojama, ar vyrai turi tokius pačius įgūdžius auginti vaikus“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Jos teigimu, dabar tėvų karta yra visiškai kitokia, todėl jie nori lygiavertiškai dalyvauti savo vaiko gyvenime, net jei gyvena nuo jo atskirai.
„Jie nori aktyviai dalyvauti, ir, aišku, kad jie turi tam tikras savo pažiūras ir nusiteikimą. Mane tik tokiais atvejais visada labai nustebina žmonės – jie gyvena kartu, juos sieja bendros idėjos, bendri gyvenimo būdai, ir skyrybų metu paaiškėja, kad jų gyvenimo būdas – visiškai skirtingas, visiškai skirtingi požiūriai.
Tai ir vaikui teks laviruoti tarp dviejų tėvų visiškai skirtingų požiūrių. Bet akivaizdu, kad tėvų teisės yra visiškai lygios, pagal įstatymą jie turi teisę dalyvauti visiškai visuose dėl vaiko gyvenimo priimamuose sprendimuose“, – nurodė E.Žiobienė.
Kontrolierė pridūrė, jog net ir atskirai gyvenantis vaiko tėtis ar mama gali prisidėti prie sprendimų dėl savo atžalos mokyklos, gydymo įstaigos, paties gydymo ir kitų svarbių dalykų.
„Iki šiol buvo toks vaizdas, kad teismas paskyrė gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, ir tas tėtis ar mama užgožia tą sritį, nes lyg jis vienintelis dalyvauja. Ir labai dažnai tėčiai jaučiasi atstumti, išstumti iš to rato. Bet dar labai svarbus dalykas yra pačiam palaikyti santykius su vaiku ir juos formuoti.
Su vaiku reikia turėti santykį, neužtenka tik formaliai turėti bendravimo laiką, į tai reikia įdėti labai daug pastangų, bendravimo įgūdžių, stiprinti save šioje srityje, aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime.
Norėtųsi tikėti, kad tokia situacija labai reta“, – vertino E.Žiobienė.
Primename, kad sekmadienį buvo gautas moters (gim. 1996 m.) pranešimas apie tai, jog vyras Kretingos rajone, Sausdravų kaime, paėmė jos dukrą ir sutartu laiku jai negrąžino. Kiek vėliau paaiškėjo, kad vyras pagrobė savo mažametę dukrą ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.
Atliekant paieškos veiksmus, nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 val. min., Šilutės rajone, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos–Rusijos valstybinę sieną ir buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.
Lietuvos pasieniečiai pastebėjo, kad Skirvytės upėje guminė valtis kirto Lietuvos ir Rusijos sieną ir įplaukė meldus. Prie jų priplaukė Rusijos pareigūnų kateris.
Anot VSAT atstovo G.Mišučio, pasieniečiai dar bandė žodžiu susisiekti su valtimi nuplaukiančiais asmenimis, tačiau jokio atsakymo negavo.
Trečiadienį pranešta, jog Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu uostamiesčio rajone gyvenantis A.Švanys pripažintas įtariamuoju dėl vaiko pagrobimo bei neteisėto valstybės sienos perėjimo.
Neteisėtai mažametę dukrą į Rusiją valtimi išplukdžiusiam vyrui paskelbta paieška ir sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo jam nedalyvaujant, pranešė prokuratūra.
