Nors Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį pranešė atsisakanti planų sudaryti lengvesnes sąlygas verslui į Lietuvą atsivežti Nigerijos darbuotojus, pagrindinis Lietuvos apsisprendimas dėl imigracijos politikos krypties, anot politikų, Lietuvos dar tik laukia.
L.Kasčiūnas: „Dar nesame pasiekę negrįžtamų procesų“
Rugpjūtį VRM skelbė, kad, atsižvelgiant į augančius Lietuvos verslo poreikius ir įmonių prašymus, nuo 2024 metų pradžios ketinama steigti išorės paslaugų centrą Nigerijoje.
Tokiame centre užsieniečiai gali prašyti laikino leidimo gyventi Lietuvoje ir gauti jį dar iki atvykstant į šalį, o tai reiškia, kad verslas, per išorės paslaugų teikėją, gali lengviau pasamdyti trečiųjų šalių darbuotojus.
Trečiadienį surengtame bendrame NSGK ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje Seimo nariai aiškinosi, kaip šalies institucijos iš tiesų kontroliuoja šį imigracijos procesą, kaip jis atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.
NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad VRM jau atsisakė ketinimo tokį centrą steigti Nigerijoje dėl techninių priežasčių – buvo sunku šios šalies piliečius patikrinti nacionalinio saugumo aspektu, o taip pat tikrinti jų kvalifikaciją.
Tačiau posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kokiu būdu Lietuvos institucijos priima sprendimą dėl išorės paslaugų centrų steigimo – dabar tokių Lietuva turi 34.
„Ar užtenka tik verslo poreikio? Ar tikriname juos nacionalinio saugumo požiūriu, ar tikriname, kad ta šalis būtų kultūriškai mums kiek įmanoma artimesnė?“ – vardijo L.Kasčiūnas.
Anot Seimo nario, posėdžio metu buvo sutarta į sprendimų priėmimą įtraukti Valstybės saugumo departamentą (VSD). Taip pat paprašyta įvertinti, ar dabartinis darbo jėgos migracijos teisinis reguliavimas nereikalauja papildomų saugiklių.
„Pavyzdžiui, tam tikruose sektoriuose nustatomos kvotos darbo imigracijai, o jeigu jos yra viršijamos, tada galima atsivežti darbuotoją įrodžius, kad Lietuvos darbo rinkoje darbuotojo už tokią kainą nerasi.
Kyla klausimas, ar toks vidaus darbo rinkos testas atliekamas ne fasadiškai – kas prižiūri, ar yra, ar nėra tokių darbuotojų? Visi kaip mantrą kartoja, kad verslui reikia darbo jėgos. Tačiau galima iškelti klausimą, ar nėra taip, kad tiesiog atsivežama darbuotojų, nes jiems galima mokėti mažiau“, – neatmetė Seimo narys.
Šiuo metu Lietuva, kaip valstybė, anot L.Kasčiūno, turi apsispręsti, kuriuo keliu migracijos politikoje nori eiti.
„Dar nesame pasiekę negrįžtamų procesų, kaip kai kuriose šalyse, kuriose tos imigracijos tendencijos pakeitė visuomenes, jas poliarizavo ir suskaldė“, – kalbėjo politikas.
L.Kasčiūnas tikino, kad nė vienoje šalyje nėra sėkmingo integracijos recepto – tik skirtingi modeliai, tačiau sunkumų su integracija esą patiria visos šalys: ne tik dėl nesėkmingų valstybinės kalbos kursų, bet ir dėl tų bendruomenių uždarumo, nepriimamo vakarietiško gyvenimo būdo.
„Jeigu norime šio negrįžtamo proceso išvengti, tai dabar pats laikas apsispręsti, ar mes tie, kurie žinosime, kada uždaryti duris ir laikysime durų rankeną savo rankose, ar jas tiesiog atlaposime?“ – palygino Seimo narys.
„Tai nėra juokas – šiandien padaryti sprendimai po 5–10 metų gali procesus paversti negrįžtamais“, – pridūrė jis.
D.Gaižauskas: „Kiekvienas verda savo sultyse“
Posėdyje taip pat dalyvavęs NSGK narys, valstietis Dainius Gaižauskas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad į posėdį buvo pakviesti daugybės tarnybų, ministerijų, verslo atstovai, ir visi turėjo galimybę pasisakyti.
„Mano nuomone, tie, kurie stebėjo posėdį, pamatė arba įsitikino, kad kiekviena tarnyba, kiekviena institucija kažką dirba sau, bet tarpusavyje visiškai nekomunikuoja.
O verslas žiūri tik ekonomikos liniją, kaip prisitraukti kuo daugiau imigrantų – kaip įvardija, aukštos kvalifikacijos, iš Nigerijos“, – nurodė Seimo narys.
Tačiau, anot jo, nacionalinio saugumo klausimas liko paraštėse.
„Nors pradedant komiteto posėdį ir L.Kasčiūnas akcentavo, kad, klausykit – tie, kas siūlo tokias kryptis, kaip Nigerija, Baltarusija, ar jūs skaitote VSD pažymą, Vyriausybės tam tikras pastabas?“ – posėdžio detalėmis pasidalijo D.Gaižauskas.
Visgi, valstiečio teigimu, net VSD fiksuoja jau tik pasekmes – surašo pažymas, kad yra tam tikros rizikos, tačiau proaktyvių veiksmų nesiima, nes jų esą niekur nekviečia.
D.Gaižauskas stebėjosi, kodėl politikai kviečiasi darbuotojus tų valstybių, kurias įvardija kaip keliančias didžiausią riziką – kaip Baltarusija, Nigerija ir Kolumbija.
„Niekas nieko apie jokį nacionalinį saugumą negalvoja, kiekvienas savo virtuvės sultyse verda“, – savo įspūdžiu pasidalijo D.Gaižauskas.
„Aš pasibaisėjęs“, – pridūrė jis.
