Tai yra naujas pasiūlymas, kaip suteikti Ukrainai „tvarią ir prognozuojamą“ karinę paramą, paremtą solidarumo principu. Per ateinančius ketverius metus ES per Europos taikos priemones planuoja skirti 20 milijardų eurų, kad iš dalies kompensuotų valstybių narių išlaidas, patirtas dėl karinės paramos tiekimo Ukrainai. Tai – ES tęstinės karinės paramos Ukrainai planas.
„Tikimės, kad naujasis planas užtikrins ilgalaikę ir tvarią paramą Ukrainai. Būtinai reikia pasiekti, kad paramos tiekimas būtų lankstus, o priemonės būtų paramos tąsa, o ne jos pakaitalas“, – susitikime kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras sakė, kad Lietuva yra parengusi nacionalinį trejų metų karinės paramos Ukrainai planą, kurio vertė apie 200 milijonų eurų, nes tik nenutrūkstama, tvari parama ir ilgalaikės saugumo garantijos padės Ukrainai pasiekti pergalę.
Savo ruožtu Ukrainos gynybos ministras O. Reznikovas, kreipdamasis į ES gynybos ministrus, pabrėžė, kad ES karinė parama yra vienas esminių veiksnių lemiančių Ukrainos sėkmę kare. Tolesnis greitas ginkluotės tiekimas yra kritiškai svarbus, siekiant proveržio kontrpuolime ir kasdien apsaugant Ukrainos žmones nuo oro atakų.
ES gynybos ministrai pabrėžė, kad svarbiausia dabar yra ne tai, ką ES yra nuveikusi teikdama karinę paramą Ukrainai, bet ką turi nuveikti ateityje. Todėl yra labai svarbu priimti greitus, tvarius ir strategiškus karinės paramos Ukrainai sprendimus. Būtina kelti ES karinės Ukrainai misijos (angl. EUMAM Ukraine) ambiciją ir 2024 m. parengti daugiau karių nei 2023 m., integruoti Ukrainos karių rengimą sausumos, jūrų, oro ir kibernetikos karinėse srityse.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas susitikimo metu jo dalyviams priminė, kad liepos mėnesį per Ramšteino formato susitikimą Lietuva pasiūlė burti išminavimo koaliciją. Jos tikslas – apmokyti ir aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas išlaisvintų teritorijų išminavimui.