Pasak jo, pagrobtos mergaitės motinos psichologinė būklė šiuo metu sudėtinga, tačiau vilties ji nepraranda. Neatmetama, kad moteris pati gali vykti į Rusiją susigrąžinti atžalos.
Dėl pilietybės – vis dar mįslė
„Vyksta tikrai intensyvus darbas tiek mūsų institucijų, tiek bandoma kalbėtis ir su Rusijos puse. Tikrai įvairiais būdais yra siekiama susigrąžinti mergaitę į Lietuvą“, – antradienį portalui lrytas.lt sakė T.Ryzgelis.
Advokato teigimu, kol kas neįmanoma pasakyti, ar A.Švanys iš tiesų turi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietybę. Tokią aplinkybę deklaravo Rusijos pareigūnai.
Visgi, pasak T.Ryzgelio, kai vyko teismo procesai dėl vaiko globos, informacija apie dvigubą pilietybę nebuvo pateikta, todėl tai jis vertina ir kaip gandus.
„Kas liečia Rusijos pilietybę, jokios informacijos mes neturime. Yra tik ta informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje. Kaip suprantu, ir iš Lietuvos oficialių institucijų niekas negali patvirtinti, kad tas asmuo turi Rusijos pilietybę. Tad šiandien šis klausimas yra neapibrėžtas.
Kiek buvo nagrinėjama byla, tokios informacijos nebuvo, kad jis turėtų dvigubą pilietybę. Viskas yra tokiame gandų lygyje, bet jokių dokumentų ar konkrečių įrodymų mes nematėme“, – aiškino teisininkas.
Anot T.Ryzgelio, į Kaliningradą su pagrobta savo dukra pabėgęs vyras neslėpė savo meilės Rusijai ir jos režimui, jautė simpatiją ir Sovietų Sąjungai. Taip pat A.Švanys pasižymėjo savotišku požiūriu į moteris – esą moteris privalo paklusti vyrui, o jos paskirtis – tik gimdyti vaikus.
„Tokios aplinkybės jau buvo nurodytos teismui, nagrinėjant šį ginčą. Tai jo požiūris į Rusiją, Rusijos garbinimas, požiūris į moterį, į šeimą. Visos šios aplinkybės buvo detaliai išdėstytos teismui“, – komentavo advokatas.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ jis užsiminė, jog vyras galimai slapta, be mamos žinios, liepos mėnesį net pagamino mergaitei asmens dokumentus.
Vaiko mama šiuo metu jaučiasi prastai, tačiau, pasak T.Ryzgelio, vilties dar nepraranda. Nors pasirodė informacija, kad moteris pati ketina vykti į Rusiją, advokatas pažymėjo, kad šios aplinkybės pakomentuoti negali ir dėl saugumo aspektų.
„Šitoje vietoje mes susilaikome nuo komentarų, nes vyksta intensyvus darbas, nenorėtume pakenkti tiems galimiems rezultatams.
Mama jaučiasi pažeista psichologiškai, labai stipriai pergyvena, bet stengiasi išlikti stipri – kiek įmanoma, visi padedame šitoje situacijoje. Pergyvena dėl vaiko, nes mano, kad ir mergaitei didžiulė trauma jau yra padaryta, ir neaišku, kas bus toliau“, – portalui lrytas.lt pasakojo T.Ryzgelis.
Keistų signalų buvo ir anksčiau
Galimybės susisiekti su Rusijos puse mamai šiuo metu, jo teigimu, nėra. Kaip skelbė portalas „Kas vyksta Kaune“, motinai net neleidžiama perduoti savo pieno, nes mergaitė vis dar buvo žindoma.
„Nėra jokio kontakto, nėra galimybės susisiekti – yra tik nurodyta, kad vaiku pasirūpinta“, – nurodė advokatas.
Pasak vaiko mamai atstovaujančio T.Ryzgelio, to, kad A.Švanys imsis būtent tokių drastiškų priemonių, numanyti nebuvo įmanoma, tačiau įvairių įtartinų signalų tikrai buvo.
„Signalų tikrai buvo nemažai, ta informacija buvo pateikta – tiek žmogaus požiūris į šeimą, tiek požiūris į Rusiją, kitos aplinkybės, socialinės tėvystės įgūdžių neturėjimas – visi šie faktai buvo išdėstyti teismui ir buvo mėginama atkreipti dėmesį“, – pabrėžė jis.
„Kas vyksta Kaune“ taip pat pranešė, jog kūdikio mama jau kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą bei savo gimtojo miesto merą Visvaldą Matijošaitį.
Vyras – jau laisvėje, turi gyvenamąsias patalpas
Savo ruožtu Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas antradienį popiet pranešė, jog dukrą pagrobęs ir Rusijoje atsidūręs A.Švanys – jau laisvėje. Kaliningrado srityje jis esą jau turi gyvenamąsias patalpas, kur šiuo metu yra apsistojęs su pagrobtu kūdikiu.
Kokiomis aplinkybėmis šiuo metu gyvens jos tėvas, pasakyti sudėtinga: „Apie nuosavybę duomenų neturime. Tai greičiausiai yra nuoma, bet čia jau spekuliacija, mes tiksliai negalime pasakyti dėl konkretaus būsto – nei adreso, nei būdo, kaip mūsų pilietis ten yra papuolęs. Tokios informacijos neturime šiuo metu.“
Tiesa, panašu, kad toks vyro žingsnis – bėgti į Rusiją – buvo planuotas jau anksčiau.
„Mes fiksavę daug šio piliečio vykimų į Kaliningrado sritį, iš to galima teigti, kad buvo ruošiamasi tokiam žingsniui“, – pažymėjo V.Vitkauskas.
Kol kas nėra įrodymų, kad vyras turėjo ir Rusijos pilietybę, nors Rusijos pusė esą žada pateikti šį faktą patvirtinančius duomenis. Paklaustas, kokiu pagrindu Lietuvos pilietis gali kreiptis į Rusiją ir prašyti šios šalies pilietybės, V.Vitkauskas atkreipė dėmesį, kad priežastys gali būti įvairios, tačiau ją gauti neturėtų būti labai sudėtinga.
„Mes nežinome, ar ji gauta, o pagrindai gali būti labai skirtingi. Gali būti vedybiniai dalykai, kažkokios šaknys, gyvenimo laikas, nes mes gyvenimo istorijos irgi neturime. Tai tų aplinkybių gali būti labai daug. Gali būti ir išimties taikymas.
Šitoje vietoje Rusija, manau, savo pilietybės instituto suteikimą interpretuoja labai plačiai – prisiminkime atvejus ir Ukrainoje, ir kitose vietovėse, kaip tos pilietybės yra suteikiamos. Nenustebčiau, kad ta pilietybė gali būti labai lengvai suteikta, jei yra kažkoks Rusijos interesas“, – svarstė NKVC direktorius.
Kokios galimybės Lietuvai susigrąžinti Rusijos pilietybės neturinčią mergaitę? Pasak V.Vitkausko, turint omenyje, kokia šalis yra Rusija, tolimesnį procesą prognozuoti sunku.
„Nesiimčiau spręsti, koks būtų procesas dėl mergaitės pilietybės – aišku, turėtų būti abiejų tėvų sutikimas, bet nepamirškime, su kokia valstybe turime reikalą. Žiūrėti į įstatymo raidę ir galvoti, kad tai bus pritaikyta, turbūt būtų per daug drąsu“, – neslėpė jis.
Pasak NKVC vadovo, vaiko mama intensyviai bando bendrauti su į Rusiją dukrą išgabenusiu tėvu, tačiau ar šis kontaktas sėkmingas, kol kas pasakyti sunku. Jis taip pat užsiminė, kad mama šiuo metu svarsto vykti į Rusiją.
„Nuolat kontaktuojame su mama – ji šaunuolė, laikosi labai stipriai pagal tą situaciją, kuri yra susiklosčiusi. Stengiamės padėti kuo galime – ir konsultacijomis, ir tam tikrais kontaktais, ryšiais, kurie reikalingi. (...) Tas mamos ketinimas yra vykti pas dukrą, šitoje vietoje labai svarbu įsivertinti rizikas ir galimybes“, – patikino V.Vitkauskas.
Primename, kad sekmadienį buvo gautas moters (gim. 1996 m.) pranešimas apie tai, jog vyras ( gim. 1989 m.) Kretingos rajone, Sausdravų kaime, paėmė jos dukrą ir sutartu laiku negrąžino jai. Kiek vėliau paaiškėjo, kad vyras pagrobė savo mažametę dukrą (gim. 2022 m.) ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.
Atliekant paieškos veiksmus, nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 val. min., Šilutės rajone, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos–Rusijos valstybinę sieną ir buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje. Lietuvos pasieniečiai pastebėjo, kad Skirvytės upėje guminė valtis kirto Lietuvos ir Rusijos sieną ir įplaukė meldus.
Prie jų priplaukė Rusijos pareigūnų kateris. Anot VSAT atstovo G.Mišučio, pasieniečiai dar bandė žodžiu susisiekti su valtimi nuplaukiančiais asmenimis, tačiau jokio atsakymo negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo.
Tuo metu VSAT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. NKVC pasitarime nuspręsta skelbti vaiką pagrobusio vyro paiešką, dėl to kreiptis į Interpolą, taip bandyti užmegzti ryšį su Rusijos pareigūnais.
