„Šį kartą sienos saugojimo režimo problemomis pasinaudota sprendžiant asmeninius reikalus, bet kas gali atmesti, kad jomis bus pasinaudota vykdant operacijas, nukreiptas prieš valstybės saugumą?“ – pastebėjo darbietis Andrius Mazuronis.
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas paaiškino, kuo išskirtinė ši valstybės sienos atkarpa ir kodėl pasieniečiai vaiką pagrobusio asmens sulaikyti nebegalėjo.
Vaiko grąžinti neketina
Pirmadienį visą Lietuvą apskriejo žinia, kad savo mažametę dukrą iš mamos pasiėmęs vyras slapta ją valtimi išsigabeno į Rusiją, kur buvo sulaikytas Rusijos pasieniečių.
Šie nurodė, kad sulaikytasis vaiko tėvas yra ir Rusijos pilietis, todėl esą nėra jokio pagrindo perduoti Lietuvai į Rusiją su pagrobtu savo vaiku pasišalinusį vyrą.
Šios aplinkybės viešojoje erdvėje pasėjo klausimų, ar Lietuvos pasieniečiai šiuo atveju galėjo sureaguoti kitaip.
VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas pirmadienį pateikė visą sekmadienio įvykių seką. 13.04 val. Šilutės r., Rusnės mstl., Skirvytės upėje, buvo pastebėta valtis – be irklų, elektros variklių.
„13.05 val. reagavo mūsų kateris su sargyba, kad patikrintų tą informaciją, kurią matome per vaizdo stebėjimo sistemą. 13.06 val. buvo vietoje, konstatavo, kad valtis yra įplaukusi į Rusijos teritoriją ir asmuo arba asmenys nebėra pačioje valtyje, jie išlipę į Rusijos Federacijos krantą.
Bandė mūsų sargyba kviesti grįžti į Lietuvos teritoriją, deja, to asmens taip ir nebepamatėme“, – nurodė A.Montvydas.
Papildomos priemonės – svarstytos anksčiau
VSAT atstovas Giedrius Mišutis naujienų portalui lrytas.lt nurodė, kad pasieniečių veiksmai dar bus analizuojami, tačiau, anot jo, pirminė informacija nesuteikia jokio pagrindo sakyti, kad pasieniečių reakcija buvo netinkama.
G.Mišutis paaiškino, kad siena su Rusija eina Skirvytės upės, kurios plotis – iki 50 metrų, viduriu, todėl, nors pasieniečiai, anot jo, sureagavo „žaibiškai“, erdvės manevrui jie neturėjo.
O jokių ribojimų Lietuvos piliečiams patekti į Rusnės teritoriją nėra – priešingai, negu, pavyzdžiui, pasienyje su Baltarusija, kur, išskyrus tam tikras išimtis, norint patekti į pasienio ruožą reikia turėti VSAT leidimą.
„Bet kuris Lietuvos pilietis gali patekti prie Skirvytės upės – ir patenka, nes ten aktyvus turizmas, vyksta žvejyba.
Ir vakar, kai buvo sienos kirtimo atvejis, vyko žvejybos varžybos, buvo daug žmonių. Neatmestina, kad tas žmogus galėjo bandyti išnaudoti tą momentą, kad ten daug judėjimo.
Nuleisti valtį į upę ir kirsti iki 50-ies metrų reikia labai nedaug laiko, bet pasieniečiai sureagavo – jis spėjo pasiekti upės vidurį, kuriuo eina siena, o kai ten atsirado artimiausias pasieniečių kateris, net minutė nebuvo praėjusi“, – paaiškino G.Mišutis.
VSAT atstovas pabrėžė, kad, jeigu asmuo neteisėtai kirstų sieną iš Rusijos pusės, jis būtų buvęs staigiai sulaikytas, nes būtų žengiama į Lietuvos teritoriją. Tuo metu kirsti Rusijos sienos ir sulaikyti pažeidėjo, anot G.Mišučio, pasieniečiai negalėjo.
„Mūsiškiai nesivys per sieną, nors jį ir mato už kelių metrų – siena yra siena. Jeigu būtų bandę užkirsti jam kelią ten, kur negalima, tai būtų pažeidimas iš Lietuvos pareigūnų pusės.
O upėje erdvės įsibėgėti, daryti manevrus, už jo užplaukti – nėra“, – paaiškino G.Mišutis.
Pasak G.Mišučio, anksčiau buvo svarstoma sugriežtinti patekimą į Rusijos pasienio ruožą – kaip ir Baltarusijos pasienio atveju, būtų reikalauta VSAT leidimo, tačiau dėl didelio judėjimo, rekreacinio pobūdžio teritorijos šios idėjos buvo atsisakyta.
Be to, nebuvo matoma ypatingų grėsmių sienos pažeidžiamumo požiūriu – anot jo, iki šiol būta tik neteisėtų valstybės sienos perėjimo dėl neatsargumo atvejų, kai žvejai ar pramogautojai įplaukdavo į Rusiją per klaidą.
Tačiau už tokius atvejus numatyta administracinė atsakomybė, bauda – nuo 70 iki 140 eurų.
A.Mazuronis: kyla klausimų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto narys, darbietis Andrius Mazuronis kalbėjo, kad tokia situacija pasienyje kelia daug klausimų, kuriuos planuojama išanalizuoti komiteto posėdžio metu.
„Reikėtų gauti visą informaciją, tačiau atrodo keistai, nes kalbame ne apie kokią nors Europos Sąjungos vidaus sieną, bet apie sieną su Rusijos Federacija, kuri ir šiaip ypatingame režime yra – o ypač dabar, dėl visų kilusių geopolitinių iššūkių.
Sienos apsaugos tarnyba visada pristatinėja, kad siena saugoma padidintu režimu, tad taip lengvai ją kirsti, ypač su vaiku... Žinoma, kad tai kelia įvairių klausimų“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Mazuronis.
Politikas teigė kviesiantis VSAT atstovus į NSGK posėdį detaliau paaiškinti, kaip jie patys vertina šią situaciją: „Akivaizdu, kad kažkas nesudirbo kažkurioje vietoje tinkamai“.
„Jeigu taip lengvai per tą sieną gali pereiti ir su neteisėtai paimtu vaiku, tai akivaizdu, kad sienos saugojimo režime yra tam tikrų problemų.
Šį kartą jomis buvo pasinaudota sprendžiant kažkokius asmeninius reikalus, bet kas gali atmesti, kad tuo pačiu šiomis spragomis gali būti pasinaudojama vykdant kažkokias kitas operacijas, nukreiptas prieš valstybės saugumą.
Geriausia yra pripažinti realią situaciją, jeigu yra klaidos – jas pripažinti ir iš jų mokytis“, – nurodė Seimo narys.
Parlamentaras įsitikinęs, kad tiek sausumos, tiek vandens telkiniu einanti valstybės siena turi būti saugoma taip pat.
„Kas plaukioja apie Nidą, Kuršių Mariose, puikiai žino, kad kai ten priplauki sieną, pasieniečiai labai greitai viena ar kita forma sureaguoja, tai akivaizdu, kad tokia pati reakcija turėtų būti visuose sienos ruožuose – ar jie eina upe, ar sausuma.
Ypač turint omeny dabartinį geopolitinį kontekstą ir saugumo grėsmes“, – pabrėžė jis.
Didesnė problema – vidinis reagavimo algoritmas
NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad sienos apsauga orientuota į kaimyno veiksmus, o ne į šalies vidų.
„Grėsmė galėtų būti iš išorės. Būtų galima kalbėti nebent apie pasieniečių reagavimo laiką, kuris galėtų būti trumpesnis, pamačius tokį atvejį“, – portalui lrytas.lt kalbėjo L.Kasčiūnas.
Konservatorius taip pat teigė manantis, kad šis pasienio ruožas galėtų būti analizuojamas detaliau.
„Reikia išsiaiškinti, ko trūko – ar tai žmogiškasis faktorius, ar reikia kokių nors sisteminių sprendimų. Įsivertinkime ir padarykime pamokas“, – kalbėjo Seimo narys.
Visgi, L.Kasčiūnas svarstė, kad šioje istorijoje didesnė problema buvo vidinis reagavimo algoritmas, tad detalesnė atvejo analizė leistų suprasti, ar šioje vietoje reikia kokių nors papildomų technologinių sprendimų.
