„Pirmiausia, tai yra asmenvardžių rašymas, kurį pavyko sutarti Seime po 30 metų pertraukos“, – šeštadienį diskusijų festivalyje „Būtent!“ šios kadencijos metu priimtus sprendimus vardino premjerė.
„Antras klausimas buvo kompensacija už nusavintą privatų žydų turtą, kurie buvo Lietuvoje nužudyti“, – sakė I. Šimonytė.
Dėl pastarojo sprendimo, pasak jos, ilgai vykusią diskusiją pavyko atgaivinti ir išspręsti klausimą per keletą mėnesių.
„Diskusija prieš 12 metų dėl bendruomeninio turto, kuri buvo šlykšti, negraži, su gausybe antisemitizmo ir nemalonaus tono. Mes visada žinojome, kad mes turime šį neišspręstą klausimą, ir vienu metu aš pajutau, kad galima pabandyti tą klausimą išspręsti, ir mes tą klausimą išsprendėme per keletą mėnesių“, – teigė Vyriausybės vadovė, pabrėždama, kad Lietuva buvo skolinga žydų tautai už šalyje vykdytus nusikaltimus.
„Tai yra mūsų moralinė pareiga (...) Tai tiesiog yra didelė tragedija, kuri čia įvyko, ir už kurią mes esame skolingi“, – apie Holokausto padarinius kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrės pirmininkės teigimu, trečiasis, nors ir ne Vyriausybės, sprendimas buvo Konstantinopolio patriarchato grąžinimas į Lietuvą po 400 metų.
„Ir trečias dalykas, (...) tai, kad Lietuvoje atgimsta Konstantinopolio patriarchatas. Čia ne Vyriausybės sprendimas, nes tai kyla iš pačių tikinčiųjų, iš pačių Lietuvos ortodoksų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Galėjimas dalyvauti ir pamatyti, kaip (Konstantinopolio patriarchatas – ELTA) grįžta į Lietuvą po 400 metų yra tai, ko man gyvenime, sau pačiai, tikrai pakaks“, – pridūrė ji.
Vengė kalbėti apie padarytas klaidas: neįvyko nieko, kas būtų neatitaisoma
Premjerė I. Šimonytė, paprašyta įvardinti didžiausias padarytas klaidas vadovaujant Vyriausybei, vengė atsakyti konkrečiai. Pasak jos, nebuvo padaryta tokių klaidų, kurių neįmanoma ištaisyti.
„Ką aš pasakyčiau ratais atsakydama į šį klausimą ir negalėdama įvardinti kažko vieno didžiausio ar skaudžiausio, tai kad, mano nuomone, neįvyko nieko, kas būtų neatitaisoma. Visi dalykai, kurie galėjo kelti kažkokių klausimų, mano supratimu, visi jie yra atitaisomi arba atitaisyti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Seimas praėjusių metų pradžioje įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Po įstatymo priėmimo lietuviškuose pasuose galima rašyti x, w ir q raides.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas patvirtino 37 mln. eurų kompensacijas už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Įstatymo pakeitimais nustatyta, kad už visą privatų, įskaitant ir bešeimininkį, nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų, būtų mokama simbolinė piniginė kompensacija.
