Ilgą laiką kreditorių bandymai išvaržyti profesoriaus žmonai Aldonai Gecevičienei oficialiai priklausantį namą baigėsi šnipštu.
Tačiau neseniai situacija pasikeitė. Mat daugiau kaip milijono eurų ieškinį profesoriui pateikusi Šiaulių banko įmonė „SB lizingas“ iškapstė, kad prieš 12 metų už J.Gecevičiaus paimtą paskolą buvo laidavusi ir jo žmona.
Teismo sprendimu 530 kvadratinių metrų ploto prestižinėje Kauno vietoje esantis A.Gecevičienės namas, kuriame veikia ir šeimai priklausanti odontologijos klinika, yra areštuotas ir greičiausiai bus parduotas iš varžytynių.
Namą perrašė žmonai
Žaliakalnyje stovintis namas anksčiau priklausė abiem sutuoktiniams, bet dar 2008 metais J.Gecevičius jį perrašė savo žmonai. Maždaug tuo metu jis ėmė skolintis pinigus iš ko tik galėjo.
Didžiulės pinigų sumos buvo imamos ne tik iš bankų, solidžių verslo įmonių, bet ir iš kolegų mokslininkų, artimų giminaičių.
Profesorius ilgą laiką jautėsi gana saugus ir galėjo sau leisti negrąžinti skolų, nes pagrindinis jo turtas – namas Žaliakalnyje, kuriame ten visą laiką ir gyveno, oficialiai jam nepriklausė.
Tačiau kortas sumaišė A.Gecevičienės pasirašyta laidavimo sutartis.
Dar 2008 metais J.Gecevičiaus bendrovė GTV pasiskelbė, kad pagamino modernią krabų lazdelių pakavimo liniją.
Tais pačiais metais ši bendrovė su tuomet dar veikusiu Ūkio banku pasirašė lizingo sutartį, pagal kurią bankas už liniją sumokėjo beveik milijoną eurų. Per dvejus metus profesoriaus bendrovė šią įrangą turėjo išsipirkti.
Tačiau prieš pervesdami pinigus bankininkai pareikalavo, kad laidavimo sutartį pasirašytų ne tik J.Gecevičius, bet ir jo žmona. Taip pat jis buvo įpareigotas įkeisti kitą savo turimą namą, esantį Dubysos gatvėje Kaune.
A.Gecevičienė laidavimo sutartį pasirašė, bet profesorius savo namo neįkeitė. Tiksliau, jį už naują paskolą įkeitė kitam bankui.
Bankrutavus Ūkio bankui daugelį jo paskolų perėmė Šiaulių bankas. Tarp jų – ir lizingo sutartį dėl krabų lazdelių pakavimo linijos pirkimo.
Perėmus sutartį paaiškėjo, kad profesoriaus bendrovė jau seniai jokių įmokų nemokėjo ir „SB lizingas“ ketino sutartį nutraukti.
Tačiau solidžiu kostiumu vilkintis J.Gecevičius atvažiuodavo į banką ir savo kalbomis taip užburdavo bankininkus, jog jie patikėdavo, kad skolą tuoj tuoj grąžins.
Linija – niekam tikusi
Galiausiai kantrybė trūko ir bankininkams. Supratęs, kad profesorius jiems kaišioja tariamas sutartis su tariamais finansuotojais, „SB lizingas“ 2021 metais Kauno apygardos teismui pateikė 1,3 milijono eurų ieškinį. Iš karto po to teismas areštavo A.Gecevičienės 530 kvadratinių metrų namą ir jam priklausantį 10 arų sklypą.
Iš pradžių J.Gecevičius pasiūlė lizingo bendrovei atsiimti krabų lazdelių pakavimo liniją ir bylą nutraukti. Tačiau greitai paaiškėjo, kad šios linijos faktiškai nėra.
Atvykę specialistai pamatė tik dalį be jokios tvarkos į dėžes sumestų surūdijusių detalių. Bankininkai kategoriškai atsisakė jas paimti.
Po ilgų diskusijų teismas paskyrė ekspertizę. Eksperto išvada buvo kategoriška: „Pakavimo linija išrinkta, jos detalės nėra sužymėtos taip, kad būtų galima surinkti į veikiančią pakavimo liniją.
Be to, visų įrenginiui veikti reikalingų detalių yra tik apie 1 procentą. Dalis jų yra sugedusios, paveiktos korozijos, subraižytos, todėl negali būti naudojamos ne tik krabų lazdelių pakavimo linijoje, bet apskritai maisto pramonėje.“
Vasario mėnesį teismas priėmė sprendimą solidariai iš sutuoktinių Gecevičių priteisti milijoną 158 tūkstančius eurų.
Tačiau J.Gecevičius nenuleido rankų ir sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. Savo skunde profesorius dėl susidariusios skolos kaltino bankininkus – esą jie privalėjo rūpintis savo turtu, nors žinojo, kad linija nėra apdrausta, tačiau nesiėmė jokių priemonių tai padaryti.
Apeliacinio teismo tokie J.Gecevičiaus aiškinimai neįtikimo, ir skundas buvo atmestas. Tiesa, teisėjai priteistą sumą šiek tiek sumažino. Dabar vietoj 1,158 milijono eurų sutuoktiniai solidariai turės sumokėti milijoną 31 tūkstantį.
Teisėjų užburti nepavyko
Taigi „SB lizingui“, regis, beveik pavyks sausam išbristi iš vandens – A.Gecevičienei priklausantis namas bus parduotas varžytynėse ir bankininkai susigrąžins bent dalį skolos.
Tuo metu daugybė kitų J.Gecevičiaus kreditorių vis dar lieka it musę kandę, mat pats profesorius neturi jokio turto, o jo bendrovei GTV paskelbtas bankrotas.
Buvo nustatyta, kad įmonės skolos siekia beveik pustrečio milijono eurų.
Bankroto bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme net kelis kartus buvo atidėti posėdžiai. Mat profesorius teisėjus bandė įtikinti, kad tuoj parduos savo intelektinę nuosavybę ir gaus 24 milijonus eurų. Net pateikė sutartis, pagal kurias jo bendrovei pinigai būtų pervesti iš vieno Stambulo banko.
Iš pradžių teisėjai tikėjo tokiais pažadais, bet galiausiai praėjusių metų pabaigoje paskelbė bendrovės GTV bankrotą. Šio sprendimo nepakeitė ir Apeliacinis teismas.
Kreditoriai – garsūs žmonės
Bankroto administratoriumi paskirtas Giedrius Adomavičius atliko įmonės auditą ir nustatė, kad įmonės skolos dar didesnės, nei buvo skelbta teismo sprendime, – siekia beveik 4 milijonus eurų. Vien tik nuostolis per 2022 metus viršijo 2 milijonus eurų.
Tarp įmonės kreditorių – daugybė garsių žmonių ir bendrovių. Patikėjęs profesoriaus kalbomis į bendrovę GTV 26 tūkst. eurų investavo buvęs energetikos ministras Leonas Ašmontas, 66 tūkst. eurų paskolino garsus chemikas profesorius Zigmuntas Beresnevičius.
Ypač skaudžiai nukentėjo Mokslų akademijos narė ekspertė Palmira Jucevičienė, praradusi beveik 160 tūkst. eurų.
Greičiausiai nesant jokių perspektyvų, kad bent dalis skolų bus sugrąžinta, neseniai Kauno apygardos teismas nusprendė visai likviduoti bendrovę GTV.
Pasakomis apie netrukus turinčias įplaukti dideles pinigų sumas J.Gecevičius bandė įtikinti ir „Lietuvos ryto“ žurnalistus.
„Esu įvairiems kreditoriams skolingas 3 milijonus. Tačiau gausiu 23 milijonus ir su visais atsiskaitysiu“, – taip praėjusių metų gruodį tikino profesorius.
Panašiai kaunietis jau daugiau kaip dešimt metų kalba ir daugybei savo kreditorių, nurodydamas konkrečias datas, kai į jo sąskaitą įplauks milijonai.
Pasirašė įspūdingą sutartį
Viena pirmųjų bendrovių, ypač skaudžiai nukentėjusių nuo profesoriaus peršamų projektų, buvo Marijampolės koncernas „Alga“.
Kai J.Gecevičius pirmą kartą atvyko į koncerną ir ėmė pasakoti, koks rožėmis klotas kelias laukia verslininkų, jei tik jie pradės bendradarbiauti, ne vienas patikėjo, kad laukia milijoninis pelnas.
Demonstruodamas skaidres ir maketus profesorius dėstė, kad įdiegus jo sukurtą robotizuotą gamybos liniją bus galima pagaminti tūkstančius ekologiškų konteinerių.
O jų esą laukia nesulaukia Suomijos verslininkai, pasirengę plačiai atverti pinigines.
Net nelaukdami, kol bus pradėtas projektas, marijampoliečiai investavo 210 tūkst. eurų, kad būsimam verslui būtų paruoštos patalpos.
Netrukus buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią koncernas įsipareigojo beveik milijonu eurų finansuoti įmonę GTV, kuri turėjo per palyginti trumpą laiką suprojektuoti ir įrengti konteinerių gamybos liniją.
Pirmieji pinigai – beveik 190 tūkst. eurų – už projektavimo darbus į GTV sąskaitą buvo pervesti dar 2012 metų liepą.
Bet didžioji dalis gautų pinigų (99 tūkst. eurų) buvo pervesti į asmeninę J.Gecevičiaus sąskaitą. Dar 15 tūkst. eurų buvo išgryninti ir nežinia kur išleisti.
Nors beveik jokie projektavimo darbai nebuvo daromi, J.Gecevičius koncerno vadovus migdė kalbomis, jog viskas vyksta pagal planą, ir ėmė prašyti, kad pirma laiko jam būtų išmokėta antroji avanso dalis.
2012 metų pabaigoje „Alga“ pervedė apie 190 tūkstančių eurų. Ir šį kartą didžioji dalis jų buvo išleista ne linijos gamybai, bet profesoriaus skoloms ir palūkanoms mokėti.
„Gavęs pinigus J.Gecevičius vis rečiau ėmė rodytis koncerne ir beveik nieko nepasakojo apie darbus. Jau tuomet man ėmė kirbėti nerami mintis, ar nebus tai gudrus, iš anksto apgalvotas sukčiavimo planas“, – sakė tuometis koncerno generalinis direktorius Irmantas Urbonas.
Prispaustas profesorius prisipažino, kad nebeturi pinigų pervesti subrangovams, ir vėl ėmė prašyti papildomai pervesti didelę sumą.
Koncernas bandė bylinėtis
Bet „Algos“ vadovai šiuo mokslininku jau nebepasitikėjo.
„Supratau, kad J.Gecevičius iš koncerno gautų pinigų nepanaudojo projektavimo darbams, o linijos gamyba net nebuvo pradėta“, – sakė I.Urbonas.
Bandydamas išgelbėti žlungantį projektą koncernas pats subrangovams pervedė papildomai dar 300 tūkst. eurų, kuriuos pagal sutartį turėjo sumokėti J.Gecevičius.
Tačiau išgelbėti projekto nepavyko. GTV taip ir nepagamino išreklamuotos linijos.
Patyrusi beveik milijono eurų nuostolį „Alga“ kreipėsi į prokuratūrą. J.Gecevičiui buvo pateikti kaltinimai iššvaisčius koncerno turtą.
2017 metais Marijampolės apylinkės teismas kaunietį pripažino kaltu ir skyrė 7 tūkst. eurų baudą.
Bet apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai, ir J.Gecevičių išteisino.
2019 metais galutinį tašką padėjo Aukščiausiasis teismas, palikęs galiojantį Kauno apygardos teismo sprendimą.
Staiga tapo beturtis
Vos tik teismas J.Gecevičių išteisino ir panaikino areštus turtui, buvo surengtos „Danske“ bankui įkeisto 650 kvadratinių metrų ploto profesoriaus namo Vilijampolėje varžytynės.
Būtent šį pastatą J.Gecevičius buvo įsipareigojęs įkeisti Ūkio bankui už krabų lazdelių linijos finansavimą, tačiau įkeitė „Danske“, iš kurio paėmė paskolą.
Šį namą kartu su 12 arų sklypu beveik tris kartus pigiau negu rinkos kaina – už 116 tūkst. eurų nusipirko J.Gecevičiaus vaikų Tado ir Vytauto įmonės „TT technika“ ir „Baltimark“. 80 tūkst. eurų atiteko bankui, likę 36 tūkst. eurų buvo proporcingai padalyti daugybei mokslininko kreditorių.
Nors oficialiai pastatas atiteko profesoriaus vaikams, ten ir toliau šeimininkavo tėvas.
Pavadino pasiklydusiu
J.Gecevičius prašydavo paskolinti pinigų ne tik bendrovei GTV, bet ir asmeniškai sau.
„Jo intelektas paklydo tarp mokslo ir verslo. Prasiskolino, susipainiojo pažaduose ir planuose, neteko autoriteto.
Be galo pasitikėjau juo, bet dabar mūsų santykius temdo skola. Bandau ją atgauti, bet netikiu, kad pasiseks.
Antstoliai man perveda kažkokią jo pensijos dalį, bet tai – centai“, – kalbėjo nenorėjęs savo pavardės minėti 60 tūkstančių eurų J.Gecevičiui paskolinęs vienas profesorius.
Daugiau nei 75 tūkst. eurų prarado buvęs senas J.Gecevičiaus bičiulis Rimvydas Dagys.
„Mokėjo jis prikalbėti, gražiai suokė. Dievagojosi, kad pardavė savo intelektinę nuosavybę. Būdavo, skambina ir sako: „Jau pinigai kišenėje, jau vežu“, tačiau taip ir neatvežė“, – guodėsi R.Dagys.
Vyriškiui dabar antstoliai kartais per mėnesį perveda po 14,15 euro.
„Apskaičiavau, kad jei tokiais tempais atidavinės skolą, visų pinigų sulauksiu po 150 metų. Ko tik nedariau – skolą bandžiau atgauti ir su policija, ir su advokatais, antstoliais – viskas veltui.
Jis taip susitvarkė, taip sustumdė savo turtus, kad savo vardu nieko neturi“, – atsiduso R.Dagys.
