Ta proga į pasienį atvykusi vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė karingai pranešė, kad vis didesnį pavojų keliantiems kaimynams rengiama dar daugiau užkardų – aptariamas ir visiško sienos su Baltarusija uždarymo scenarijus.
Nežinia, kaip į šią žinią reagavo baltarusiai, ypač gyvenantys netoli uždarytų pasienio kontrolės punktų, bet mūsiškiai – akivaizdžiai sutrikę, nesupranta, ar juos bandoma apsaugoti nuo „Wagner“ samdinių, ar nuo žalingų įpročių.
Mat pigios degtinės ar rūkalų į Baltarusijos pusėje veikiančią bemuitę parduotuvę traukę Tverečiaus apylinkių gyventojai rauda, nors vietiniai prekybininkai džiūgauja pagaliau galėsią pakelti smukusią apyvartą.
Bet ir vieni, ir kiti stebisi, kaip šių punktų uždarymas susijęs su nacionaliniu saugumu ar „Wagner“ galimai keliama grėsme. Juk sprendimas užtvenkti iš Baltarusijos tekėjusios pigios degtinės upelius valdžios kabinetuose brandintas jau gerokai anksčiau.
Tada šie užmojai buvo grindžiami ekonominiais bei politiniais sumetimais – uždarytuose pasienio punktuose nebuvo rentgeno įrangos, todėl esą sunku apsisaugoti nuo plūstančios kontrabandos, maitinančios A.Lukašenkos režimą.
Tiesa, pasieniečiai teigia, kad rimtesnių kontrabandos atvejų čia bemaž nepasitaikydavo, – tik vienas kitas sieną kirtęs „turistas“ rizikuodavo gabenti daugiau prekių, nei leidžiama.
Bet kam gilintis į detales, kai dėl saugumo sunerimusiems piliečiams valdžia turi parodyti, kad bent kažką daro: antai lenkai jau kurį laiką bruzda, tai ir mūsiškiai negali sėdėti sudėję rankas.
Vis dėlto toks parodomasis rūpestis, ypač iš aukštų pareigūnų girdint skirtingą grėsmės vertinimą, atrodo keistokai.
Tiesa, dalis Tverečiaus ir Šumsko apylinkių gyventojų, neįsigiję pigesnės baltarusiškos degtinės, gal ir bus blaivesni. Tačiau dar blaiviau pagalvojus kyla klausimas: negi tie „Wagner“ samdiniai veržtųsi per pasienio punktus?
