„Visiškai nesutinku su bet kokiais VSD argumentais – turiu pavyzdžius, kai žmonės, kurie yra absoliučiai aiški grėsmė Baltarusijos opozicijai ir kurie atvirai dirba režimui, nėra įvardijami grėsmėmis saugumui.
Bet žmonės, kurie dirba vardan demokratijos, dėl žmogaus teisių, yra vadinami grėsme saugumui ar prieš juos Lietuvoje organizuojama provokacija“, – kalbėjo O.Karač, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatydama konkrečias pavardes žmonių, kurie, anot jos, VSD buvo įvertinti netinkamai.
O.Karač priminė, kad 2021 metų gruodį ji 17 dienų turėjo slėptis, nes gavo VSD žinią, kad kažkas iš Baltarusijos režimo nori ją nužudyti, tačiau joks jai grasinęs asmuo surastas nebuvo.
„Kaip galiu įrodyti, kad viskas (ką pranešė VSD – aut.past.) yra netiesa? Jeigu VSD galvoja, kad aš esu kitoje pusėje (...) – prašau, deportuokite mane į Baltarusiją ir pažiūrėkite, kas bus“, – paragino ji.
Baltarusijos aktyvistė argumentavo, kad jeigu ji siųstų kokią nors informaciją Rusijos arba Baltarusijos tarnyboms, tuomet, ją deportavus, jokio pavojaus jai nebūtų.
„Prašau, deportuokite mane į Baltarusiją dabar pat. Esu pasirengusi būti negyva, kad sustabdyčiau kvailą baltarusių deportaciją, kvailą politinę manipuliaciją nacionaliniu saugumu. Esu labai, labai pikta, aš neatsitrauksiu, nesustosiu, kol įrodysiu savo tiesą ir apginsiu savo garbę.
Nes žinau, kad nesu Rusijos ir Baltarusijos KGB agentė, niekam nesiunčiau informacijos. Neįtikėtina, kas vyksta Lietuvoje“, – piktinosi ji.
Tiesa, kaip nurodė Migracijos departamentas, net ir keliančio grėsmę nacionaliniam saugumui asmens Lietuva, pagal tarptautinius įsipareigojimus, negali departotuoti į jo kilmės šalį, jeigu joje jam kyla grėsmė gyvybei. Tuo metu tokį asmenį išsiųsti į trečiąją valstybę būtų galima tik gavus tokio asmens, ir trečiosios valstybės, sutikimą.
Negavusi prieglobsčio, dėl grėsmės gyvybei O.Karač gavo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais. Tačiau šį sprendimą Baltarusijos aktyvistė ketina skųsti. O.Karač advokatas Rytis Satkauskas nurodė, kad pirmiausiai teisingumo bus siekiama Lietuvoje, jeigu nepavyktų – tuomet tarptautiniu mastu.
Paviešino informaciją
Valstybės saugumo departamento (VSD) dokumente, kurį turi naujienų agentūra BNS, teigiama, kad O.Karač 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Anot VSD, ryšį su jais O. Karač taip pat palaikydavo ir beasmenio komunikavimo priemonėmis.
Departamentas teigia, kad O.Karač perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimo ir opozicijos atstovus bei jų veiklą.
Pasak VSD, O.Karač siekė gauti Rusijos valdžios paramą savo politinei veiklai Baltarusijoje, su Rusijos žvalgybos tarnybos atstovais yra aptarinėjusi jos galimus politinius įsipareigojimus Rusijai.
Dokumente teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnyba išlaiko interesą O.Karač išnaudoti žvalgybos ir įtakos tikslams Lietuvoje ir užsienyje įgyvendinti.
Pati O.Karač sakė, kad VSD motyvuose dėl jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui buvo įvardytos jos buvusios kelionės į konferencijas Rusijoje, 2021 metais darytas interviu su Rusijos politiku Vladimiru Žirinovskiu.
Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis pirmadienį paaiškino, kad pagal tarptautinius įsipareigojimus, negavęs prieglobsčio asmuo, kurio dėl saugumo negalima išsiųsti į jo kilmės šalį, gauna vienerių metų leidimą gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais.
Po metų dėl leidimo bus sprendžiama iš naujo – tikrinama, ar saugumo situacija šalyje pasikeitė.
O.Karač įkurta nevyriausybinė organizacija „Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.
Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O.Karač įtraukė į „teroristų sąrašą“.
