„Prisijungėme prie kasetinių šaudmenų draudimo 2011 m. (…) Kadangi nuėjome kartu su didžiąja dalimi Europos ir NATO, tas pasitraukimas būtų labai sudėtingas ir keltų daug klausimų tarptautinėje erdvėje“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė F. Jansonas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savaitgalį užsiminė apie galimybę Lietuvai trauktis iš kasetinių šaudmenų draudimo konvencijos. Ministras pabrėžė, kad tai būtų reikalinga, jei Lietuva nuspręstų įsigyti ir naudoti šiuos šaudmenis.
„Reikia viską įsivertinti. Lietuva yra tai, ką mes privalome ginti. Reikės – kasetiniais ginklais, reikės – dar kažkokiais. Privalome matyti savo šalį“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Sekmadienį A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Tokia mintimi politikas pasidalino savo feisbuko paskyroje, atsakydamas į klausimą apie potencialų Lietuvos kasetinių šaudmenų įsigijimą.
„Savo laiku Lietuva tapo 55-ąja prie kasetinių šaudmenų draudimo prisijungusia šalimi. Reikėtų atsisakyti šios konvencijos, norint įsigyti ir naudoti. Tikiuosi, tai ir bus padaryta“, – rašė ministras.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
