Liepų vadinti žaliuojančiomis net nebūtų visai teisinga, nes jų lapai pageltę ir palengva krinta pūstelėjus net vos juntamam vėjui.
Galima spėlioti, kad miesto centre augantiems medžiams pakenkė visą šią vasarą tvyrojusi sausra bei karščiai. Šiai nuomonei linkę pritarti ir Kauno savivaldybės specialistai, kurie tvirtino želdinius atsakingai prižiūrintys – tręšiantys, laistantys ir atidžiai stebintys jų būklę.
Žinoma, prastos meteorologinės sąlygos pakenkė, tačiau tokiomis pačiomis sąlygomis teko gyventi visai miesto augmenijai. Kodėl dalis jos atrodo geriau?
Kai kurie dendrologai beveik neabejoja, kad liepoms pakenkė Laisvės alėjos rekonstrukcija ir didžiosios dalies medžių išgelbėti jau nepavyks. Net jeigu koks pusšimtis liepų išliktų, turbūt tektų ir juos iškirsti, nes pavieniui stypsantys medžiai pačiame Kauno centre tikrai nepuoštų miesto.
Apie medžių likimą kalbėta nuo pirmųjų dienų, kai tik miesto valdžia sumanė rekonstruoti Laisvės alėją ir pradėjo aiškėti darbų mastas.
Jau tuomet aktyviausi žaliojo Kauno gynėjai nuogąstavo, kad kasant gruntą bus pažeistos suaugusių medžių šaknys. Prasidėjus darbams buvo matyti, kad darbininkai ne tik kasė 2 metrų gylį siekiančias duobes, bet ir ilgokai laikė jas neužkastas.
Tuo metu miesto valdžios atstovai bandė prisiekti Biblija ir Konstitucija, kad rekonstruojant Laisvės alėją be reikalo nenukris nė vienas medžio lapas, mojavo dendrologų patarimais ir rodė lentomis apdengtus liepų kamienus.
Kamienai išties liko sveiki, o štai medžių šaknys galėjo skaudžiai nukentėti, nes sunku patikėti, kad ties kiekviena liepa darbininkai elgėsi itin atsargiai. Šiems žmonėms negalima pernelyg priekaištauti – tikrai keblu laiku atlikti būtinus darbus ir išsaugoti visą augaliją.
Prieš kelias savaites bendrovės „Kauno švara“ darbininkai išrausė duobę Laisvės alėjoje ties sankirta su Vytauto prospektu. Joje bus betonuojamas pamatas Lietuvos policijos šimtmečiui skirtam obeliskui, kurį žūtbūt užsigeidė pastatyti Kauno valdžia.
Vietos gyventojai po poros metų galės nesunkiai įvertinti, kaip šie darbai paveiks aplink obeliską augančias liepas, kurios dabar bent išoriškai neatrodo paliegusios.
Ką gi, prireiks vos poros metų įsitikinti, kas buvo teisus. Kita vertus, kauniečiams nėra didelio skirtumo, ar liepos nudžiūtų dėl pažeistų šaknų, ar dėl alinančių karščių ir senatvės. Miestas patirtų milžinišką nuostolį ir netektų vieno savo simbolių.
Jeigu taip nutiks, miesto valdžiai nebus lengva pasiaiškinti, kodėl nepavyko išsaugoti liepų arba teks visą kaltę versti nepalankiam klimatui.
Tokia situacija visiškai niekam nenaudinga. Medžius kertantys statybų verslo atstovai bent jau turi šokių tokių argumentų – pokyčiai esą neišvengiami vykdant didingus projektus, kurie reikalingi miestui ir jo gyventojams.
Laisvės alėjoje sunykusi augmenija neįpūs gyvybės nei naujiems statybos projektams, nei suteiks miestui patrauklumo, o gyventojai neteks vis didesnę vertę įgaunančio pavėsio.
Vis tik svarbiausias klausimas – ką daryti toliau? Sustatyti plastikinius muliažus, sodinti kauniečių akiai įprastas liepas ar jau dairytis Prancūzijoje, Italijoje ir kitose Pietų Europos šalyse labiau įprastų medžių.
Kai prieš kelerius metus žinoma klaipėdietė sumanė savo valdose pasodinti palmių ir jos neatlaikė lietuviškos žiemos išbandymo, net menkai apie augmenijos priežiūrą nutuokiantys žmonės leipo juokais.
Panašu, kad labai greitai toks sumanymas gali pasirodyti visai nejuokingas, nes karščio bangos naikina įprastinę augmeniją.
