„Kol kas eilių augimo nėra“, – teigė PKPD.
Penktadienio popietės duomenimis, Kybartų PKP vidutinis laukimo laikas vilkikų gyvoje eilėje – iki 1 val., gyvoje eilėje laukia 2 transporto priemonės, o iš viso rezervavusių laiką sienos kirtimui yra 6. Medininkų PKP vidutinis laukimo laikas vilkikų gyvoje eilėje – apie 12 val., gyvoje eilėje laukė 120 transporto priemonių, o iš viso rezervavusių laiką sienos kirtimui buvo 464.
Lavoriškių PKP vidutinis laukimo laikas – iki 1 val., gyvoje eilėje laukia 2, o iš rezervavusių laiką sienos kirtimui taip yra 2 vilkikai. Šalčininkų PKP vidutinis laukimo laikas – apie 7 val., gyvoje eilė laukia 71, o iš rezervavusių laiką sienos kirtimui yra 164 vilkikai.
Priėmusi sprendimą uždaryti Šumsko ir Tverečiaus PKP, Vyriausybė siekia tinkamai reaguoti į geopolitinės situacijos ir grėsmių nacionaliniam saugumui pokyčius bei užkardyti prekių kontrabandą.
Nutraukus vykimą per minėtus PKP, pasienio kontrolę atliekantys pareigūnai perkeliami į kitus PKP, o transporto srautai nukreipiami į baigiamą rekonstruoti Medininkų PKP. Medininkų PKP naudojama rentgeno kontrolės sistema, kurios Šumsko ir Tverečiaus PKP nėra.
Per Šumsko PKP vyko tik lengvasis transportas, per Tverečiaus – lengvasis transportas ir tuščios krovininės transporto priemonės.
Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas PKP, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje nuo šios dienos – keturi.
ELTA primena, kad Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas yra tikinęs, jog Tverečiaus ir Šumskų kontrolės postų uždarymas krovinių judėjimo per sieną su Baltarusiją nesutrikdytų.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į Baltarusiją atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota. Visgi, G. Nausėda akcentavo, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino galimybę uždaryti daugiau nei du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad tokie vienašališki sprendimai galėtų neigiamai atsiliepti kitoms kaimyninėms valstybėms. Todėl, pasak jos, atsiradus tokių sprendimų poreikiui, Lietuva, Lenkija ir Latvija sutarė veiksmus koordinuoti.
