„Manytume, kad toks sprendimas yra pats geriausias dabartinėje situacijoje“, – Eltai sakė centro direktorius Arūnas Bubnys.
Ukmergės rajono savivaldybei išsiųstu centro sprendimu, pakeitimai turėtų būti įgyvendinti iki šių metų lapkričio 18 dienos.
Desovietizacijos komisija liepos pabaigoje pateikė LGGRTC rekomendaciją nukelti partizanui J. Krikštaponiui skirtą paminklą Ukmergėje. Tačiau centras tokio sprendimo nepriėmė ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pirmiausia panaikintų J. Krikštaponiui suteiktą kario savanorio statusą. Dėl to LGGRTC, pats 2016 m. išleistoje pažymoje nurodęs J. Krikštaponio įsitraukimą 1941–1943 naikinant žydus, susilaukė viešos kritikos.
Tačiau atsakymo iš prokuratūros, kaip leido suprasti A. Bubnys, jo vadovaujamos centras nebelauks.
„Su kolegomis mes pasitarėme ir, remiantis draudimo propaguoti totalitarinius – autoritarinius režimus įstatymu, nusprendėme priimti sprendimą ir jį nusiųsti Ukmergės rajono savivaldybei. Siūlome Ukmergėje esantį paminklinį akmenį Juozui Krikštaponiui pakeisti, pašalinant bareljefą ir žodžius: „Vadas kap. Juozas Krikštaponis žuvęs 1945 m.“, bei atminimo lentoje pateikiant tekstą „Žuvusiems Vyties apygardos partizanams“. Šis sprendimas turi būti įgyvendinamas iki 2023 m. lapkričio 18 dienos“, – detalizavo A. Bubnys.
Centro direktorius teigė suprantąs, kad toks siūlymas gali neįtikti abejoms, skirtingas pozicijas dėl J. Krikštaponio paminklo turinčioms pusėms. Visgi, pažymėjo jis, geresnio pasiūlymo šiai dienai tiesiog nėra.
„Aš manau, kad tai nuimtų tam tikrą įtampą visuomenėje, kuri yra skilusi dėl didelio susipriešinimo: iš vienos pusės tų, kurie apskritai reikalauja pašalinti paminklinį akmenį iš Ukmergės miesto ir tarp tų, kurie kategoriškai yra prieš paminklinio akmens pašalinimą arba jo perkėlimą į kitą vietą. Gal toks sprendimas nuimtų įtampą visuomenėje ir net techniškai mažiausiai reikalautų sąnaudų“, – teigė A. Bubnys.
Atmetė kritika dėl delsimo: klausimą reikia spręsti kompleksiškai
LGGRTC direktorius sureagavo į jam ir centrui dedikuotą kritiką dėl vangumo sprendžiant paminklinio akmens klausimą. Pasak jo, šiuo konkrečiu atveju labai svarbu priimti subalansuotą sprendimą. Būtent dėl to, akcentavo jis, ir buvo kreiptasi į prokuratūrą su prašymu panaikinti J. Krikštaponiui suteiktą kario savanorio statusą.
„Centro kreipimasis į prokuratūrą daug kam galbūt pasirodė kaip vengimas priimti sprendimą ar pasidavimas kažkokių politinių jėgų spaudimui – tokie balsai skambėjo viešojoje erdvėje. Bet pirminis kreipimosi sumanymas buvo kitoks. Mes manėme, kad tai nėra vien tik paminklo klausimas. Jam suteiktas ir kario savanorio statusas. Ir jei mes iš karto pašalintume paminklą, žmonės to nesuprastų. Paminklas buvo jam kaip pirmajam Vyties partizanų apygardos vadui, žuvusiam kovoje su bolševikais“, – teigė jis, pridurdamas, kad paminklinio akmens pašalinimas būtų kur kas organiškesnis, jei J. Krikštaponiui būtų atimtas kario savanorio statusas.
„Įstatyme yra punktas, kad statusas negali būti suteiktas asmenims, kurie padarė karo nusikaltimus arba nusikaltimus žmoniškumui. Anksčiau ar vėliau statuso klausimą reikės spręsti. Tad ir manėme, kad reikia spręsti kompleksiškai“, – teigė jis.
Klausimų dėl J. Krikštaponio dalyvavimo žydų žudynėse nekyla
Bet kuriuo atveju, pripažino A. Bubnys, abejonių dėl J. Krikštaponio dalyvavimo žydų žudynėse centro istorikams nekyla.
„Pagal istoriko daktaro Mindaugo Pociaus parengtas pažymas bei tyrinėjimus, nėra jokių abejonių, jog Juozas Krikštaponis (dalyvavo – ELTA) majoro Antano Impulevičiaus vadovaujamame batalione, kuris buvo 1941 m. spalio pradžioje išsiųstas į Minską ir ten vykdė žydų bei karo belaisvių žudynes. Yra tokie liudininkų parodymai, kad jis vadovavo kuopai, kuri vykdė Rudensko geto žydų likvidavimą bei sovietinių karo belaisvių žudynes Minske“, – teigė A. Bubnys.
Be to, pažymėjo direktorius, kraupaus nusikaltimo parodymai apie J. Krikštaponį buvo pateikti skirtingu laiku. Tai, anot A. Bubnio, tik dar labiau sustiprina faktą, jog Ukmergėje įamžintas partizanas dalyvavo žydų žudynėse.
„Duomenys buvo surinkti iš skirtingų laikotarpių ir patikimumas parodymų slypi tame, kad jie buvo ne specialiai dėl Krikštaponio, o dėl kito asmens renkami. Renkant apie vieną asmenį, iškilo parodymai ir apie Krikštaponį“, – apibendrino direktorius.
Ukmergėje esantį paminklinį akmenį J. Krikštaponiui nuimti kelis kartus paragino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
