„Jie čia gali provokuoti, kiek tik nori – mūsų nepajudins. Jiems reikia pagalvoti apie vieną žodį – ką reiškia NATO. Tuo viskas pasakyta. Jeigu „Wagner“ muzikantų akapela įkiš nosį arba į Lietuvą, arba į Lenkiją, juos iš karto sudegins. Jie net nespės tos nosies įkišti. Mes čia jaučiamės labai drąsiai, patikėkit“, – pasakojo vienas netoliese sienos su Baltarusija sutiktų gyventojų.
Arčiausiai sienos su Baltarusija esančiuose miesteliuose apsilankę naujienų portalo lrytas.lt žurnalistai pamatė, kad visai ne „Wagner“ samdiniai ar Rusijos grasinimai vietiniams kelia didžiausią nerimą.
Stebina pasiruošimas
Lazdijų rajone, vos 7 kilometrų atstumu nuo Baltarusijos esančiame Kapčiamiesčio miestelyje, šeštadienį priešpiet vyrauja visiška ramybė – net laukinių kačių, tingiai žygiuojančių link mūsų, centrinėje miestelio aikštėje daugiau nei pačių gyventojų.
Galima nuspėti, kad katės čia gyventojų mylimos – jos trinasi prie kojų, nori būti glostomos, o visai netoliese joms net įrengti keliaaukščiai nameliai.
Netrukus supratome, kad iš tiesų aikštėje mes ne vieni – ant suoliuko cigaretę rūko vyresnio amžiaus moteris. Pakalbinus ją, paaiškėja, kad ji – jau gerokai išgėrusi.
„Py**ras tas Wagneris!“ – sušuko ji, paklausta apie naujuosius Lietuvos kaimynus, kol cigaretės pelenai krito jai tiesiai ant kelnių.
Panašu, kad ir ji susipažinusi su aktualiausiomis šalies naujienomis.
Neilgai trukus miestelis pagyvėja – į šalia aikštės esančią maisto prekių parduotuvėlę vienas po kito pradeda rinktis automobiliai.
„Tai – poilsiautojai, – paaiškino viena iš pardavėjų. – Vasaros sezonas, ypač savaitgaliais žmonių yra. Jie čia plaukioja baidarėmis, atostogauja.“
Pokalbį netikėtai sudrumščia į parduotuvę įsiveržusi pirmoji miestelyje sutikta, išgėrusi moteris, pradėjusi rėkti ant eilėje stovėjusio vyro, ir pareikalavusi, regis, sutaisyti, jos dviratį.
Eilėje taip pat laukusiai šeimai moters paprašius, kad ji nerėkautų bent prie vaikų, moteris išėjo. Sukirbėjo mintis, kad didžiausios grėsmės Lietuvai – visai ne iš išorės, o daug žemiškesnės, nors galbūt ir sunkiau išsprendžiamos.
O ir patys pakalbinti Lietuvos pasienio gyventojai baimės dėl „Wagner“ teigia nejaučiantys – nelegalių migrantų krizė esą juos jau neblogai užgrūdino. Tačiau per televiziją matydami, kaip galimoms provokacijoms ruošiasi Lenkijos politikai, jie norėtų, kad ir Lietuvos institucijos reaguotų atitinkamai.
„Nerimo nesijaučia. Na, kai vakar pravažiavo kariškių pastiprinimas, tai šiek tiek, bet šiaip žmonės jau pripratę“, – pasakojo pardavėja.
Tačiau susidaro įspūdis, savo mintį tęsė moteris, kad Lietuvos politikai, priešingai, negu Lenkijos, netiki, kad iš tiesų teks susidurti su „Wagner“ samdiniais: „Taigi netikėjome, kad Rusija ir Ukrainą užpuls“.
Tačiau panikos miestelyje nėra, nes ir žmonių kaime liko mažai. „Žiemą kas antra troba tuščia. Atvažiuosit žiemą, tai čia kada ne kada žmogus“, – pastebėjo ji.
„Jei įkiš nosį, juos iš karto sudegins“
Liūdesio dėl ištuštėjusios tėviškės neslėpė ir Kapčiamiestyje užaugęs beigi čia ir vedęs Antanas.
„O ką čia veikti žiemą? Nei čia darbų, nei čia kokių pasilinksminimų. Dabar yra naujas seniūnas, tai kažkas pradėjo atgimti – pradėjo vykti ir Nauji metai, ir Kalėdos, ir Užgavėnės, ir eglė puošiama. Kapčiamiestis atgyja, bet dar iki to reikia pagyventi“, – paaiškino jis.
Įdienojus vasarotojų šurmulį miestelio aikštėje pakeitė rimtesnės nuotaikos – į pastatą, ant kurio kabo užrašas „Kepyklėlė“, pradėjo rinktis su mirusiuoju atsisveikinti atvykę jo artimieji.
Tačiau dauguma šeštadienį čia atvykusiųjų, anot Antano, Kapčiamiestyje nebegyvena – išvyko į Alytų, Druskininkus, Kauną, Vilnių.
„Dabar čia suvažiavusi visa Lietuva – pažiūrėkit, kiek čia vandenų, kiek miškų, baidarės. Judesys – ojojoj, koks!“ – juokėsi Antanas.
Vyras pasakojo girdėjęs prezidento Gitano Nausėdos įspėjimus, kad dalis „Wagner“ samdinių yra priartėję prie sienos, užėmę padėtį Gardino srityje – mažiau nei 50 kilometrų atstumu nuo Kapčiamiesčio, tačiau ši informacija vietos gyventojų esą nejaudina.
„Nieko tas „Wagner“ čia nepadarys. Pastradalins ir varys pas savo Putką. Ir viskas. Dar čia betrūko rusų mums. Aš pats tremtinys, Rusijoje gimęs. Jie man va“, – sau į gerklę pirštu bedė Antanas.
„Pasakykit, kodėl jo niekas neužbombina? Putkos! Blemba, amerikonai su tokia žvalgyba. Gi turi tokias bombas gilumines, kad pusę Uralo kalnų išdaužys“, – stebėjosi jis.
Visgi, didžiausią saugumo jausmą, anot jo, sukuria Lietuvos priklausymas NATO Aljansui.
„Jie čia gali provokuoti, kiek tik nori – nepajudins mūsų. Jiems reikia tik pagalvoti vieną žodį – ką reiškia NATO. Tuo viskas pasakyta. Jeigu „Wagner“ muzikantų akapela įkiš nosį arba pas mus į Lietuvą, arba į Lenkiją, juos iš karto sudegins. Jie net nespės nosies įkišt. Mes čia jaučiamės labai drąsiai, patikėkit“, – kalbėjo Antanas.
Penktadienį, pasakojo Antanas, link sienos pravažiavo Lietuvos karių šarvuočių kolona – miestelyje iš karto įvyko šioks toks sujudimas, visiems buvo įdomu stebėti, kas vyksta.
Tačiau imtis Lenkijos pavyzdžio ir Lietuvai dar labiau stiprinti pasienio Antanas teigia nematantis pagrindo, nors lenkų pasiruošimą irgi giria. „Dievas saugo tą, kuris pats saugosi“, – įsitikinęs jis.
Išgąsdinusi naktis
Tuo metu šiokio tokio vietos gyventojų nerimo neneigia Kęstas – tačiau nerimą, anot jo, sukuria bendra situacija su karu Ukrainoje, migrantais.
„Vakar naktį buvo gaisras, pašaudė šiferis, tai žmonės išsigando, galvojo, kad gal jau puola kažkas“, – pasakojo jis.
Visgi, galima „Wagner“ grėsmė anaiptol nėra pagrindinė vietos gyventojų pokalbių tema.
„Nepasakyčiau, kad kažkas labai dėl to nuogąstauja ar kad kaimynai tarpusavyje šnekasi apie „Wagner“ – tai nėra tokia viena ar labai baisi tema. Žmonės gyvena savo gyvenimą – grybauja, važiuoja į miškus, į tą patį pasienį“, – pastebėjo Kęstas.
Jo manymu, migrantų krizė vietos gyventojus paveikė labiau nei Rusijos samdiniai šalies pašonėje, mat Kapčiamiestyje buvo ir migrantų apgyvendinimo stovykla, be to, esą ne vienas vietos gyventojas migrantus matė savo akimis, naktį bevaikščiojančius po miestelį.
„Wagner“ atrodo labiau šou iš Baltarusijos pusės – įtampai pakelti, eskaluoti situaciją, pagąsdinti. Lenkai, va, sureagavo, o tai jiems vis tiek duoda ir ekonominį minusą“, – svarstė jis.
Lenkus nustebino
Druskininkų savivaldybėje esantis Lipliūnų kaimas nuo Baltarusijos sienos nutolęs vos per kelis kilometrus.
Vienoje iš kaimelio sodybų jau 20 metų gyvenantis Vytautas čia ir dirba – su žmona augina vaistinius augalus ir iš jų gamina natūralią kosmetiką, eterinius aliejus, vasaromis rengia mokymus.
Vyras pasakojo, kad naujoji „Wagner“ samdinių kaimynystė nesaugumo jausmo nesukelia nei jam, nei atvykstantiems svečiams – anot jo, nors gyvena pasienio ruože, net ir pravažiuojančius pasieniečius mato retai.
Tiesa, tokia vietos gyventojų ir pareigūnų ramybė nustebino sodyboje neseniai apsilankiusius lenkus.
„Pas mus lankėsi lenkai, kurie gyvena link Kaliningrado sienos, tai jie nustebo, kad čia nieko nėra. Pas juos nuolat patruliuoja šarvuota technika, kariai, pastatyti prieštankiniai ežiai“, – pasakojo jis.
Visgi, Vytautas įsitikinęs, kad ir Lietuvos pareigūnai nesėdi rankų sudėję ir galimai pasitelkė šiuolaikinius karybos būdus.
„Kaimynai sakė, kad ant kalno būna nuolat pakeltas dronas – tai gal tuo dronu stebi. Mūsų pasieniečiai gal dabar labai modernūs, modernesni, nei lenkai, ir naudoja tas aukštąsias technologijas“, – svarstė jis.
Tuo metu net ir arčiausiai sienos gyvenančių lietuvių ramybė, Vytauto manymu, labiausiai susijusi su itin sudėtinga Lietuvos istorija.
„Esu vietinis, čia gyveno ir mano seneliai – jie pergyveno ir Pirmą, ir Antrą pasaulinį karą, tai gal dėl to istoriško tęstinumo baimės nėra. Tos kariuomenės čia ėjo skersai ir išilgai, bet vietiniai gyventojai kaip buvo čia, taip ir liko. Per partizaninį karą dieną reikėdavo saugotis vienų, o naktį – kitų.
Ir žmonai sakiau, žiūrėk, gali būti taip, kad gyvensime, kaip mūsų seneliams reikėjo gyventi – dieną vienus sutinki, o naktį – kitus“, – juokavo Vytautas.
„Galvoji apie tai, įsivaizduoji, kas gali būti, bet rimtos įtampos dėl to nejaučiame“, – patikino jis.
