Anot parlamentaro, siekdamas perrinkimo, dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas turi rasti aukso vidurį tarp lyderystės paramos Ukrainai klausimu ir tarp bandymo neprarasti rinkėjų.
Strigęs kontrpuolimas
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs L.Kasčiūnas pripažino, kad ukrainiečių kontrpuolimas šiuo metu yra savotiškai įstrigęs – nėra ryškaus teritorinio proveržio, galios persvaros. Visgi, politikas pastebėjo, kad ukrainiečiai daro tai, ką gali, su tomis pajėgomis, kurias turi.
„Turiu pripažinti, kad įstrigimas tam tikras egzistuoja, kita vertus, galbūt per daug lūkesčių sudėjome į kontrpuolimą.
Realistiškai vertinant, žmonės, kurie turi patirties karo mene, žino, kaip laimimi karai, suprasdami, kokie yra įsitvirtinimai iš Rusijos pusės, tos vadinamosios trys linijos, tai taip lengvai prasiveržti neturint pranašumo ore (...), turint omeny milžiniškas užminuotas teritorijas – rusai daro baisų darbą, ten, tų žemių gyventojams, yra tragedijų kelioms kartoms į priekį, ir neturint pakankamai išminavimo technikos, tai negali tikėtis stebuklų“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
Tačiau šiame kontekste savo rinkiminę kampaniją pradeda būsimi kandidatai į JAV prezidento rinkimus, kurie įvyks kitų metų lapkritį.
O dabartinis JAV prezidentas J.Bidenas, kurio vadovavimo laikotarpiu JAV Ukrainai skyrė apie 56 mlrd. eurų karinės, finansinės ir humanitarinės paramos, gali sulaukti Respublikonų partijos konkurentų klausimų, esą tikslų pasiekti nepavyko, o amerikiečių resursai iššvaistyti.
Ar galėtų J.Bidenas, artėjant prezidento rinkimams, stabdyti arba gerokai sumažinti skiriamą paramą Ukrainai?
„Manau, kad jie skaičiuoja – jeigu žiūrėtume į sociologines JAV visuomenės apklausas, pamatytume, kad yra daug daugiau tų, kurie mano, kad reikia remti Ukrainą, negu tų, kurie sako, kad to nereikėtų daryti“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Tiesa, Seimo narys pripažino, kad amerikiečių noras remti Ukrainą finansiškai mažėja.
„Jau atsiranda srovė, kuri sako, kad tai yra „užsienio karai – ne mūsų reikalas“, „tegul Europa prisideda“. Tame gal ir yra tiesos – „kodėl mes turime būti pagrindiniai kontributoriai, o ne Europa?“
Bet taip visada buvo, nes Amerika yra globalus lyderis – mes visada primename apie jų vaidmenį, jų misiją, nes jie yra Vakarų saugumo sistemos architektūros garantas. Manau, jie tai suvokia. Ypač, tai yra J.Bideno mąstymo tradicija“, – Demokratų partijai priklausančio J.Bideno politinę srovę apibūdino L.Kasčiūnas.
Kas būtų, laimėjus D.Trumpui?
Tuo metu Respublikonų partijos pusėje, anot politiko, yra ne tik buvusio prezidento ir rinkimų kandidato Donaldo Trumpo politinė linija, sakanti, kad svarbiausia yra JAV, o visa kita – užsienio karai, kad Rusija ir Ukraina turėtų susitarti – anot jo, partijoje svarbi ir buvusio JAV senatoriaus Johno McCaino politinė linija.
„J.McCaino linija galbūt nėra tokia politiškai išreikšta kaip būtų per kokią nors politinę asmenybę – galime paieškoti kandidatų, kurie būtų arti J.McCaino, bet partijos viduje, tarp kongresmenų, senatorių ji dar vis labai, labai gyva“, – įsitikinęs jis.
Todėl nebūtų tikslinga prognozuoti, esą JAV staiga ims ir atsitrauks nuo paramos Ukrainai.
„Net ir D.Trumpo pergalės atveju nemanau, kad bus taip, kad paims ir atsitrauks, susiderės, parduos ukrainiečius, pasidalins“, – svarstė jis.
L.Kasčiūnas teigė nesureikšminantis D.Trumpo pareiškimo, esą jeigu jis būtų prezidentu, sugebėtų karą užbaigti per 24 valandas.
„D.Trumpas daro rinkiminę kampaniją – turbūt rasti geresnį rinkiminės kampanijos darytoją šioje žemėje būtų sunku.
O J.Bidenui reikia rasti aukso vidurį tarp to, kaip išlaikyti Amerikos lyderystę ir kaip neprarasti rinkėjo, kuris gali būti lemiamas svyruojančiose valstijose prieš D.Trumpą.
Rinkimai bus žiauriai įtempti. Vienareikšmiško atsakymo dėl Amerikos dar tikrai neduočiau“, – apibendrino jis.
