Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas D. Urbonas, praėjusią savaitę po šalies vadovo susitikimo su naujuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu Linu Pernavu, teigė, kad reikėtų diskutuoti apie naują, skaidresnį teisėsaugos institucijų finansavimo modelį, siekiant išvengti politikų įtakos šių institucijų veiklai.
„Galvojant apie nacionalinio saugumo srityje veikiančių institucijų finansavimą, teisėsaugos institucijų finansavimą, mums reikėtų tikrai daugiau kalbėti, diskutuoti ir atrasti geriausius sprendimus, kad finansavimo modelis veiktų kaip tam tikras modelis, kaip algoritmai, kurie užtikrintų skaidrią, aiškią, labai apibrėžtą procedūrą, kurios metu bet kokios politinės įtakos būtų apribotos, ir per biudžeto skyrimą ar jo neskyrimą nebūtų galima vienaip ar kitaip daryti vienos ar kitos įtakos“, – dėstė prezidento patarėjas.
„Nėra gera praktika, kai, ar tai Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas, ar Valstybės saugumo departamento, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, policijos, kitų teisėsaugos institucijų vadovai eina pas politikus, kaulindami biudžeto, kuris reikalingas institucijos uždaviniams įgyvendinti“, – pridūrė D. Urbonas.
S. Skvernelį šokiravo prezidento patarėjo pareiškimai
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, parlamentaras Saulius Skvernelis neslėpė nuostabos dėl minėtų D. Urbono pareiškimų. Jis priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra pateikęs išaiškinimą, kad įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą yra nustatyti tik Vyriausybei.
„Nustebino prezidento patarėjo pareiškimai, jie šokiruojantys buvo. Turiu omeny, kad neva STT, policija arba VST (Viešojo saugumo tarnyba – ELTA) neturėtų prašinėti iš biudžeto pinigų, turėtų būti kažkokia vos ne formulė, kur automatiškai užprogramuotų ir tas finansavimas būtų. Ne vieną kartą ir Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad biudžeto formavimas yra išimtinė Vyriausybės diskrecija, Vyriausybė rengia biudžeto projektą, o Seimas jau vėliau sprendžia“, – Eltai kalbėjo S. Skvernelis.
Politikas neslėpė skeptiškai vertinantis D. Urbono iškeltą idėją apie algoritmą, kuris leistų skirti teisėsaugai reikalingas lėšas, sumažinant politikų įtaką, skirstant pinigus.
„Tai tie visi automatiniai, procentiniai skyrimai... Tai apskritai turbūt Vyriausybė šalyje nereikalinga būtų. Viską sudedame procentais ir viskas, bet niekas negalvoja, kaip uždirbti tuos procentus. Čia yra blogiausia“, – aiškino S. Skvernelis.
Socdemas ir konservatorius sutaria – partijų susitarimas nėra išeitis
Kitas Seimo opozicijos atstovas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Julius Sabatauskas, Eltos paklaustas apie teisėsaugos institucijų finansavimo modelio keitimo poreikį, taip pat priminė KT išaiškinimą, kuriuo buvo akcentuota, kad būtent Vyriausybė rengia biudžeto projektą.
„Mes užkliūname už to, kad Vyriausybė turi išimtinę kompetenciją, teisę teikti Seimui biudžetą. Taigi, trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Dualizmas čia toks. Numatytume įstatyme imperatyvią nuostatą, kad būtinai tam tikroms institucijoms reikia skirti tam tikrą sumą pinigų, bet, iš kitos pusės, Vyriausybė formuoja biudžetą“, – pabrėžė socdemas.
J. Sabatauskas, kalbėdamas apie teisėsaugos institucijų finansinius poreikius ir jų patenkinimą, teigė, kad šiuo atveju belieka pasikliauti politikais, jų gebėjimais įsiklausyti į institucijų vadovų pageidavimus.
„Čia yra politinės kultūros reikalas. Suprantu, kad visiems reikalams visada visur trūksta pinigų, bet šitiems reikalams reikia. Jeigu esame įsteigę tokias institucijas, jos turi ne šiaip sau egzistuoti, jos turi veikti efektyviai“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Panašiomis mintimis su ELTA dalijosi ir valdančiųjų Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Jurgis Razma. Anot jo, sistema, kuri leistų automatiškai dalį biudžeto lėšų nukreipti teisėsaugos institucijoms, atsižvelgiant į KT išaiškinimus, būtų antikonstituciška. Be to, anot jo, parengti tokią tvarką būtų sudėtinga.
„Ar čia gelbėtų kažkokios formulės? Manau, kad sugaištume daug laiko, diskutuojant dėl kažkokių formulių. Reikia objektyviai nagrinėti išryškėjančius institucijų poreikius, prašymus ir spręsti juos konkrečiai. Juk ir nusikalstamumo situacija nėra visada vienoda – tai vieno, tai kito pobūdžio nusikaltimai ima ryškėti. Visa tai sudėti į formulę, numatant ir pokyčius ateityje, būtų sudėtinga. Nesiūlyčiau vargti, ieškant kažkokio algoritmo. Manau, kad politikai yra dėmesingi – aišku, dėl teisėsaugos poreikių politikai turėtų būti dar dėmesingesni – ir tai turėtų būti sprendžiama per diskusijas, svarstant ir tvirtinant biudžeto projektą“, – svarstė J. Razma.
Tiek socdemas J. Sabatauskas, tiek ir konservatorius J. Razma tvirtina, kad vargu, ar nuolatinį, skaidresnį finansavimą teisėsaugai užtikrintų ir partijų susitarimas. Opozicijos atstovas pabrėžė, kad iki šiol partijoms yra pavykę susitarti ir vykdyti tik vieną susitarimą – dėl gynybos finansavimo. Pasak J. Sabatausko, vargu, ar politikams pavyktų sutarti dėl teisėsaugos finansavimo tokiu pat būdu.
„Galimas toks kelias, tik aš nežinau, ar jis sulauktų pritarimo. (...) Politikai dažniausiai inicijuota susitarimus tose dėl tų sričių, kurios yra labiausiai paliečia visuomenės kasdienį gyvenimą, tarkime, švietimas, sveikatos apsauga. (...) Šitie poreikiai? Taip, jie yra, bet jie nėra pirmoje vietoje“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Konservatorius J. Razma teigė, kad siekiant užtikrinti nuolatinį, tam tikro dydžio finansinį srautą teisėsaugai, kiltų begalinė diskusija, kaip ir kurioms konkrečiai institucijoms paskirstyti lėšas.
„Kiltų klausimas, kaip tą finansavimo dalį paskirstyti tarp atskirų institucijų – policija, STT, prokuratūra ir t.t. (...) Būtų sudėtinga pasakyti, koks biudžeto procentas yra reikalingas tai sričiai. Palikčiau teisėsaugos finansavimą toms diskusijoms, kurios yra įprastos, svarstant biudžeto projektą“, – teigė J. Razma.
E. Gentvilas pavyzdžiu įvardija LRT finansavimą
Eltos kalbintas vienas iš valdančiųjų atstovų Liberalų sąjūdžio narys E. Gentvilas pritarė kitų politikų nuomonei, kad partijų susitarimas dėl teisėsaugos finansavimo vargu, ar išspręstų institucijų lėšų trūkumo klausimus. Anot jo, tikėtina, kad mėginimai numatyti, jog teisėsaugai, kaip, pavyzdžiui, gynybai, atitektų tam tikra valstybės biudžeto ar Bendrojo vidaus produkto dalis, būtų prieštaraujantys Konstitucijai.
Vis dėlto liberalas tvirtino teigiamai vertinantis prezidento patarėjo D. Urbono mintį apie skaidresnį teisėsaugos finansavimo modelį, eliminuojant politikų įtaką teisėsaugos institucijoms. E. Gentvilas tikino, kad reikia diskutuoti apie algoritmą, kuris leistų teisėsaugai skirti lėšas automatiškai. Pavyzdžiu jis įvardijo dabartinį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį.
LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro už praeitų metų faktiškai gautų 1 proc. lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.
„Pažiūrėkime, Lietuvos radijas ir televizija gauna pagal tokį principą finansavimą. Gerai ar blogai sukonstruotas tas principas – čia yra kitas dalykas. Gal galima teisti tą finansavimo algoritmą Lietuvos radijui ir televizijai, bet visuomeninis transliuotojas tampa nepriklausomas nuo politikų malonės. Visi žinome, kaip politikai norėtų kištis į žiniasklaidą ir dažnai sau tą leistų, bet dabar neturi to sverto, tai yra finansavimo sverto“, – dėstė pašnekovas.
„Tai lygiai taip pat teisėsauga yra ta sfera, kur politikai norėtų kištis. Kaip nors grubiai kištis civilizuotoje visuomenėje nelabai galima. Yra ten R. Ačas, K. Komskis ir P. Gražulis protestavę prie jų bylą tiriančio prokuroro namų, bet tai yra pavieniai atvejai. O štai per finansavimą išdėstyti savo požiūrį į vieną ar kitą teisėsaugos instituciją politikai gali sau leisti, net nesakydami, kad „mums nepatinka“, o tiesiog nepaspausdami mygtuko dėl tos finansavimo eilutės. Tai nėra protestas prie prokuroro namų, bet tylia, užmaskuota forma gali įgyvendinti savo vizijas, kalbant apie stipresnę ar silpnesnę instituciją“, – tęsė E. Gentvilas.
Liberalas teigė, kad tiksliai negalėtų nurodyti, kaip turėtų atrodyti, kaip turėtų veiktų sistema, kuri eliminuotų politikų įtaką teisėsaugai ir leistų užtikrinti skaidresnį institucijų finansavimą. Vis dėlto, anot E. Gentvilo, būtina ieškoti būdų, kurie užkirstų kelią politikų kišimuisi į minėtų institucijų veiklą.
„Aš tikrai nepajėgus sukonstruoti formulę, bet iš principo būtų labai gerai teisėsaugos institucijoms sukurti tokį apsaugos skydą, kad politikai negalėtų kišti į jų veiklą net ir per finansavimą. Kai politikai įžengia į kokią ikiteisminio tyrimą sferą, paviešina kokius duomenis, protestuoja prie teisėsaugos institucijų ar prokurorų namų, tai jau jie kaip ir daro nusikaltimą. Kai neskiri pinigų teisėsaugai, sakydamas, kad taupai krašto apsaugai, mažamečiams vaikučiams, apsimeti švelniu ir pūkuotu teisuoliu, iš tikrųjų irgi darai purviną dalyką. Kad to būtų išvengta, tai tikrai aš pritarčiau tokios formulės sukūrimui. Gal pasaulyje yra kokių analogijų? Reikėtų pasižiūrėti“, – kalbėjo E. Gentvilas.
