Deja, bet tokie pavojaus signalai dalies pasienio gyventojų negąsdina.
Tvirtinama, kad dalis į kaimyninę šalį vykstančių lietuvių susiduria su Baltarusijos pasieniečių spaudimu ir šantažu, yra verčiami bendradarbiauti, todėl kiekvienas Lietuvos pilietis, vykstantis į Baltarusiją, gali tapti Aliaksandro Lukašenkos režimo saugumo struktūrų taikiniu.
Perspėjama, kad Lietuvos piliečiai gali būti neteisėtai sulaikomi, jiems pateikus išgalvotus kaltinimus, pasienyje vykstančių apklausų metu iš keliaujančiųjų gali būti paimami išmanieji įrenginiai – telefonai, kompiuteriai, tikrinami kontaktai, susirašinėjimai – informacija, kuri vėliau gali būti panaudota ne tik prieš juos, bet ir prieš jų artimuosius.
Tiesa, nors Lietuvos pasienyje su Baltarusija gyvenantys tautiečiai pripažįsta ne kartą sulaukę keistų Baltarusijos pasieniečių klausimų, vis tiek ir toliau ketina vykti į šią šalį apsipirkti.
Tokiems mūsų šalies piliečiams atsaką turi pasienyje esančio Bobėnų kaimo seniūnaitis Algirdas Saikauskas. Jo teigimu, vien dėl pigesnio alhokolio ir cigarečių į Baltarusiją vykstančius tautiečius Baltarusijos saugumo struktūros galėtų gerokai „pakratyti“, tuomet noras turistauti šalyje agresorėje jiems kaipmat nusloptų.
Baltarusijos pasieniečiai uždavinėjo neįprastus klausimus
„Nerizikuok savo saugumu, nevyk į Baltarusiją, gali nebesugrįžti“, – lentelės su tokiais įspėjimais šią savaitę išdygo Lietuvos pasienio su Baltarusija punktuose. Tačiau daliai gyventojų tokie šalies institucijų raginimai – nė motais.
Prie pat sienos su Baltarusija esančiame Didžiasalio kaime, pramintame „vaiduoklių miestu“, su vyru gyvenanti moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut.past.) neslėpė dažnai vykstanti į kaimyninę šalį apsipirkti ir pakeliauti, nors ir žino, kad to daryti neturėtų.
„Žinome, kad blogai, skaitome, kad rizikinga, bet dar nieko iš mūsų pažįstamų nepasiliko anoje pusėje. Neseniai mes su drauge pasidarėme pasus, kad galėtume važiuoti kartu su draugais, vis tiek įdomu pasižiūrėti, kaip ten žmonės gyvena“, – portalui lrytas.lt pasakojo ji.
Moteris teigė iš pažįstamų girdėjusi, kad kai kuriuos lietuvius Baltarusijos pasieniečiai nusivedę į specialų kambariuką tardė, klausinėdami apie lietuvių apsiginklavimo lygį, ar mūsų gatvėse matyti tankų ir pan.
„Prie mūsų pasieniečiai mažai kabinėjosi, bet yra pažįstamų, kuriuos ilgiau laikė, klausinėjo. Kaimynė viena pasakojo, kad pasieniečiai, nusivedę į kambariuką, klausinėjo, kaip mūsų pusėje pasiruošę žmonės, ar bijo, ar kokių ginklų turi. Bet ji kažką pamelavo, kad tik traktorių yra ir viskas“, – prisiminė pašnekovė.
Didžiasalio gyventoja aiškino, kad ypač pasienyje gyvenantys lietuviai vyko ir toliau vyks į Baltarusiją, nes ten tiesiog pigiau.
„Mūsų šeimoms apsimoka važinėti į Baltarusiją. Kokie kainų skirtumai – ir maisto, ir drabužių, ir daiktų. Dabar prieš mokyklą, universitetus dar daugiau važiuos. Jau kaimynai su mano draugais tariasi, ar nuvežti galės“, – sakė moteris.
Anot jos, į Baltarusiją apsipirkti vykstantys tautiečiai apie rizikas stengiasi tiesiog negalvoti.
„Negalvojame, kad ten liksime, kad mus pasiliks ir važiuojame. Mes nepalaikome karo ir Baltarusijos valdžios, tiesiog apsipirkti važiuojame, kitaip būtų sunku pragyventi mūsų šeimoms“, – kalbėjo pasienyje gyvenanti moteris.
Vyksta ir apsipirkti, ir aplankyti šeimos
Didžiasalio bendruomenės pirmininkė Leokadija Pirovič pati yra gimusi Baltarusijoje – ten iki šiol gyvena jos dukra ir kiti giminaičiai, kuriuos ji reguliariai aplanko. Moteris portalui lrytas.lt sakė, kad kaimo gyventojai į kaimyninę valstybę vyksta nuolat – dažniausiai apsipirkti.
„Aišku, kad labai daug žmonių važiuoja, ir aš greit važiuosiu“, – prisipažino ji.
Paklausta, ar Lietuvos institucijų ir pareigūnų įspėjimai nevykti į Baltarusiją jos negąsdina, L.Pirovič aiškino, kad to visiškai nebijo, o ir neįprastų baltarusių pareigūnų klausimų iki šiol nėra sulaukusi.
„Tikrai nebijau. Aš pati esu iš Baltarusijos, gyvenu Lietuvoje jau 40 metų, bet ten gyvena visi mano giminės, mano dukra ir du anūkai gyvena prie Minsko. Greitai pas juos važiuosiu. Niekada nebuvo jokių problemų, viskas tvarkoje. Manęs tikrai nieko neklausia – gal žino, kad mes gyvename šalia sienos.
Bet niekas nei manęs, nei dukros nieko nėra klausę, tiesiog praleidžia ir viskas. Apie kitus negaliu pasakyti, bet manęs nebent paklausia, ką vežu bagažinėje“, – pasakojo Didžiasalio bendruomenės pirmininkė.
Pasak L.Pirovič, dažniausiai kaimo gyventojai į Baltarusiją važiuoja apsipirkti, nes ten – gerokai pigiau.
„Net ir vaistai pigesni – aš turiu problemų su skrandžiu, tai visada vaistus perku tik ten. Jei pas mus mano vaistai kainuoja 4,90 euro, ten kainuoja 0,80 centų. Miltai, aliejus, cukrus – tokie negendantys maisto produktai irgi daug pigiau. Labai daug žmonių važiuoja“, – kalbėjo moteris.
Didžiasalio bendruomenės pirmininkė ypač baiminasi, kad netrukus pasienio kontrolės punktas bus uždarytas – tada ji nebegalėtų ne tik apsipirkti pigiau, bet ir aplankyti artimųjų.
„Aš viską suprantu – politika yra politika. Aš suprantu, kad vyksta karas, aš jo nepalaikau, bet ten gyvena mano artimieji, suprantate, man reikia ten važiuoti. Labai gaila, bet reikia.
Klausiau dukros, ar nenorėtų atvažiuoti pas mane, bet ji sako: kur gimei, ten ir turi būti. Jai Baltarusijoje patinka. Tai manau, kad nereikia nieko uždaryti – nieko baisaus nebus“, – kalbėjo L.Pirovič.
„Tegul pagauna, gal tada nenorės“
Šalia Baltarusijos sienos esančio Bobėnų kaimo seniūnaitis A.Saikauskas teigė jau skaitęs ir girdėjęs apie įspėjimus nevykti į Baltarusiją, tačiau didelė dalis kaimo gyventojų, pasak jo, jų neklauso.
„Vyksta, vyksta, daug kas važinėja. Kai kurie turi ten giminių, važiuoja ir dėl maisto, dėl cigarečių“, – portalui lrytas.lt sakė seniūnaitis.
Tiesa, pats A.Saikauskas kaimyninės šalies sienos griežtai nusprendęs nekirsti, bando raginti taip elgtis ir kitus, tačiau sekasi sunkiai: „Ne, niekada – aš netoleruoju tokių dalykų. Gyvenau aš tarybiniais laikais, žinau tą Baltarusiją.“
Pasak Bobėnų kaimo seniūnaičio, kai kurie gyventojai į Baltarusiją nueina ir pėsčiomis, mėgsta ten apsipirkti.
„Kai kurie pėsčiomis nueina kokį kilometrą, apsiperka, nusiperka cigarečių, šnapso. Viskas pigiau. Bet, manau, kad, jeigu neturi pinigų, tai tų cigarečių tau nereikia“, – svarstė vyras.
Kol kas apie pasienio punkte užduodamus klausimus lietuviams jis teigė nieko negirdėjęs, o paklaustas, ar pats jaučiasi saugiai, gyvendamas visai šalia agresorės, tikino, kad kol kas niekuo nesiskundžia.
„Jei nors vienas pakliūtų, tai gal žinotų. Tegul pagauna, gal tada nenorės. Kol kas nesigirdi, kad būtų kažką iš mūsų „supakavę“. Gyvenu per kelis šimtus metrų nuo koncertinos, matau, kas vyksta.
Esame ir pranešę, kai migrantai bandė eiti per sieną“, – pasakojo Bobėnų seniūnaitis.
Problemą žino, tačiau tikisi, kad greitu metu ji išsispręs
Būtent Tverečiaus pasienio kontrolės punktas yra vienas tų, kurį ir svarstoma uždaryti. Trevečiaus miestelio ir Didžiasalio kaimo seniūnas Aivaras Lozda teigė žinantis, kad dalis gyventojų reguliariai vyksta apsipirkti į Baltarusiją, tad tikisi, jog pasienio punkto uždarymas išspręs šią problemą.
Kol kas jis sakė nesulaukęs žmonių pasipiktinimo dėl valdžios pradėtos akcijos, raginančios Lietuvos piliečius nevykti į Baltarusiją.
Seniūnas tikino pats negirdėjęs ir apie Baltarusijos pasieniečių vykdomus mūsų tautiečių tardymus pasienio punktuose. Pats jis nė karto nevyko į kaimyninę šalį, todėl su tuo taip pat neturėjo galimybės susidurti.
„Kad būtų kokių incidentų, kiek žinau, ne, nebuvo. Šiaip šitais klausimais, kaip jiems ten sekėsi Baltarusijoje, su gyventojais nekalbu. Žinau tik tiek, kad vyksta dėl pigesnio alkoholio, tabako ir kuro.
O kad kažkam kiltų problemų, kad kažkieno neišleistų ar kažkaip tardytų, tokios informacijos neturiu“, – portalui lrytas.lt nurodė A.Lozda.
Seniūnas teigė pastebėjęs, kad pastaruoju metu apylinkėse pravažiuoja nemažai automobilių su rusiškais ir baltarusiškais valstybiniais numeriais.
„Iš tikrųjų labai daug mašinų matau su jų numeriais“, – atkreipė dėmesį jis.
Pasak A.Lozdos, Tverečiaus pasienio kontrolės punktą svarstoma uždaryti jau nuo kitos savaitės, rugpjūčio 15 dienos.
