Jaunimo organizacijos šauktinių reformą vertina nevienareikšmiškai: vieni įsitikinę, kad bus geriau, kitiems trūksta aiškumo

Tuo metu Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) pripažįsta, kad būtų išties tikslinga moksleiviams šaukimą privalomajai karo tarnybai gauti dar mokyklos suole. Tačiau moksleiviai nurodo, kad gali kilti keblumų planuojant studijas užsienyje.

LiJOT prezidentas Domantas Katelė teigia, kad nors reformoje yra klausimų keliančių pakeitimų, siūlomi pokyčiai iš esmės būtų geresnis variantas nei dabartinė šaukimo sistema.

„Dabartinė situacija tikrai nėra tenkinanti – tas loterijos principas, kada jaunas žmogus yra išimamas iš gyvenimo bet kada nuo 18 iki 27 metų, yra kenksmingas. O dabar žengiama link to, kad būtų atsisakyta loterijos principo ir turėtume visuotinį šaukimą“, – Eltai teigė D. Katelė.

Jis taip pat mano, kad siūlymas panaikinti galimybę studentams atidėti privalomąją karo tarnybą yra suprantamas.

„Sprendimas atsisakyti galimybės atidėti tarnybą yra visiškai suprantamas. Jei mes sakome, kad einame link visuotinio šaukimo, tai turime atsisakyti tos galimybės atidėti tarnybą, nes, kitu atveju, tai iškreips visą reformą ir ji bus tokia pusiau skusta, pusiau lupta“, – sako LiJOT prezidentas.

Pasak D. Katelės, organizacija abejoja tik tuo, ar tai nepakenks besimokančiųjų akademiniams pasiekimams.

„Kas mums kelia baimę – kad studentai bus priversti pasirinkti tarp Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų, Krašto apsaugos savanorių pajėgų arba tarnybos nuolatinėje privalomoje karo tarnyboje. Tai reikštų, kad jie turėtų pasiimti akademines atostogas 9 ar 6 mėnesiams, kad išeitų tarnauti. Tai mums kyla klausimų, ar tai nepakenks jų akademiniams procesams ir rezultatams. Bet laikas parodys“, – sako D. Katelė.

LSS prezidentas Paulius Vaitiekus sako, kad studentai kol kas reformoje pristatytus pakeitimus vertina nevienareikšmiškai.

„Iš vienos pusės, smagu, kad tos alternatyvos plečiasi ir sudaromos sąlygos lanksčiau atlikti tą karo prievolės tarnybą. Iš kitos pusės, neramina faktas, kad studentai galės būti bet kada išimami iš studijų proceso tam, kad atliktų 9 ar 6 mėnesių karo tarnybą“, – Eltai teigė P. Vaitiekus.

„Mūsų nuomone, studijų procesas turėtų būti nepertraukiamas. Toks studentų išėmimas visam semestrui, beveik metams, (…) manome, kad gali būti žalingas, nes toli gražu ne kiekvienas studentas gali sau leisti studijų metu dar skirti nemažą laiko dalį, net jei tai būtų tik savaitgaliai, atlikti tą šauktinio prievolę“, – sako LSS prezidentas.

Anot P. Vaitiekaus, besimokantis studentas mokslams skiria apie 40 valandų per savaitę ir tiek pat, tikėtina, dirba.

„Tai tiesiog studentams nebelieka laiko nei atsikvėpti, nei pailsėti, nei koncentruotis į studijas ar į darbą, kol galiausiai nukenčia studijų kokybė“, – teigia studentų atstovas.

Savo ruožtu LSS yra siūliusi KAM apsvarstyti galimybę dalį karo prievolės modulių įtraukti į studijų procesą, tačiau, anot P. Vaitiekaus, į šį LSS raginimą nebuvo atsižvelgta.

Tuo metu LMS viceprezidentas Emilis Mikulskis pabrėžia – kol kas lieka neaišku, ar 17-mečiai moksleiviai į privalomosios karinės tarnybos sąrašus bus įtraukiami loterijos, kaip yra šiuo metu, ar visuotinio šaukimo principu. Tai, pasak E. Mikulskio, kelia tam tikrą sumaištį.

„Pati žinutė, kad reforma paliečia 17-mečius ir jie bus ištraukiami (loterijos principu – ELTA), įneša tam tikrą sumaištį. (…) Tokiu atveju, viskas remiasi į teisėtus lūkesčius. Jei žinau, kad esu priverstas po mokyklos atlikti privalomąją karo tarnybą, tai yra viena.(...) O ne 12 klasėje, kai jau pateikei dokumentus į užsienio universitetą ir (…) po kelių mėnesių gauni šaukimą, kad reikės atlikti karo tarnybą“, – pabrėžia E. Mikulskis.

„Tai netgi geriau yra apie informacijos gavimą žinoti iš anksto, bet tik jei kalbame apie informacijos gavimą, o ne tai, kad tarp 11–12 klasės reikėtų atlikti pačią tarnybą“, – atkreipia dėmesį LMS viceprezidentas ir pabrėžia, kad būtų idealiausia apskritai netrukdyti nei moksleivių, nei studentų akademinio proceso.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje yra gana daug nesimokančių šaukiamo amžiaus jaunuolių, kuriuos būtų galima kviesti į tarnybą vietoje tų, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose.

„Turime daug jaunuolių, kurie šiuo metu nestudijuoja ir yra plačiai iš ko rinktis ir be tų žmonių, kurie šiuo metu yra akademiniame procese“, – teigė E. Mikulskis.

ELTA primena, kad KAM inicijuoja privalomosios karo tarnybos šaukimo sistemos pakeitimus, kuriais siūloma trumpinti tarnybos trukmę. Numatoma, kad prievolininkai galėtų sutrumpinti 9 mėnesių tarnybą iki pusmečio.

Taip pat numatomi pokyčiai studentams – kitaip nei anksčiau, jie negalės atidėti privalomosios tarnybos. Visgi, jie galėtų pasirinkti – stabdyti studijas ir atlikti tarnybą arba dalimis tarnauti savaitgaliais, vasaros atostogų metu. Be to, studentams arba studijas baigusiems jauniems žmonėms siūloma nustatyti nuo 160 iki 200 dienų tarnybą, kuri būtų suskirstyta dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.

Antradienį registruotame įstatymo projekte numatyti pokyčiai ir dėl šauktinių amžiaus, alternatyviosios tarnybos.

Šiuo metu Karo prievolės reformos projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms.