Pagaliau ką reiškia iš pagrindinių už nacionalinį saugumą atsakingų asmenų lūpų nuskambėjęs skirtingas galimų grėsmių, dėl kurių pavojaus būgnus muša Lenkijos valdžia, vertinimas?
Suvalkuose neseniai apsilankęs ir ten su Lenkijos premjeru M.Morawieckiu susitikęs prezidentas G.Nausėda atrodė netgi labai susirūpinęs dėl padėties.
Prezidentas pranešė, kad Baltarusijoje šiuo metu jau gali būti dislokuota apie 4 tūkst. „Wagner“ kovotojų, kurių dalis yra priartėję visai netoli mūsų sienos, užėmę padėtį prie Gardino.
G.Nausėda, kuris yra ir vyriausiasis šalies ginkluotųjų pajėgų vadas, užsiminė, kad „Wagner“ karių skaičius gali išaugti iki 10 tūkst., ir todėl esą dar labiau didėja galimų provokacijų tikimybė.
Anot šalies vadovo, tai yra rimta jėga, ne šiaip kažkokie nepatyrę berniokai, nežinantys, kaip elgtis su ginklu. G.Nausėda juos mato kaip mūšio lauke užgrūdintus kovotojus, kurie yra pavojingi, nes turi mažai moralinių skrupulų, bet daug tamsios kriminalinės praeities.
Tuo metu A.Anušauskas siunčia priešingą signalą. Ministro teigimu, neverta panikuoti ir taip pasiduoti V.Putino bei A.Lukašenkos dezinformacijai – vagnerininkų emblemose esančios kaukolės esą niekam nebaisios, nes jų galvose tuščia, o rankos yra plikos.
Suprask, J.Prigožino kariai nėra tokie pavojingi, kaip pateikiami. Galbūt, bet vien sprendžiant iš to, kaip į Maskvą žygiavę vagnerininkai išgąsdino Kremlių ir jo šeimininką, galimos rizikos, matyt, nėra visiškai niekinės.
Be to, akivaizdu, kad A.Lukašenka „Wagner“ samdinius atsiviliojo ne bulvių derliaus nukasti. Diktatoriaus stichija – sukurti problemų kitiems, o už pinigus kariaujantys samdiniai jau įrodė, kad tai sugeba.
Bet glumina ne tiek ir ne tiktai „Wagner“ keliama grėsmė, kiek ausį rėžiantis nuomonių išsiskyrimas, kai aukščiausi mūsų šalies pareigūnai bando išmatuoti jos lygį.
Šiaip jau logiška būtų manyti, kad tiek G.Nausėda, tiek A.Anušauskas, kalbėdami apie „Wagner“, remiasi ne savo pačių ar feisbuko platybėse nugirstomis įžvalgomis, bet mūsų žvalgybininkų ir partnerių teikiama informacija.
Vis dėlto susidaro įspūdis, kad prezidentas ir ministras ją gauna skirtingą. Ar taip gali būti? Tikrai ne. Tačiau kodėl skirtingi vertinimai?
Paaiškinimų gali būti įvairių, o skirtingas prezidento ir ministro grėsmių tapybos stilius bei pasirinktos spalvos išduoda, kad reitingų viršūnėje įsitaisę politikai turi savų argumentų.
Kalbėdamas apie rimtą „Wagner“ grėsmę ir galimybę užverti sieną su Baltarusija G.Nausėda turbūt siekia įrodyti, kad jis buvo teisus dar žiemą politikus nesėkmingai raginęs nustatyti griežtesnius apribojimus ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečiams.
Neatmestina, kad draugiškus santykius su Lenkijos prezidentu A.Duda palaikantis G.Nausėda gali būti įtrauktas ir į kaimynystėje jau prasidėjusias rinkimų kovas.
Ekspertai ir kai kurie politikai pastebi, kad griežtėjantį Varšuvos toną gali lemti dabartinių politinių jėgų noras išsilaikyti valdžioje, o tikrų ar tariamų pavojų akivaizdoje esą šį tikslą pasiekti lengviau.
Gali būti, kad ir G.Nausėda, siekdamas pranašumo būsimose lenktynėse dėl valdžios, gerokai sutirština spalvas, taip sukurdamas papildomą progą užsilipti ant šarvuočio ar užsivilkti karo lauko uniformą.
Ne paslaptis, kad kovingai nusiteikę lyderiai rinkėjams visada imponavo labiau nei tūnantys šešėlyje. Tai savo kailiu pandemijos metu yra patyręs ir pats G.Nausėda.
Bet kokiu atveju šalies vadovas niekuo nerizikuoja garsiai ragindamas nežiūrėti pro pirštus į galimas rizikas ir bent jau mėgindamas sudaryti įspūdį, kad siekia jas užkardyti.
Jei tos grėsmės praslinks, neabejotinai dar vienos kadencijos sieksiantis G.Nausėda galės sakyti, kad tai ir jo nuopelnas: kaip parodė neteisėtų migrantų antplūdis iš Baltarusijos, geriau jau būti pasiruošus blogiausiam, nei būti užkluptam nepasirengus.
Jei įvykiai pasisuktų pagal lenkišką scenarijų, šalies vadovas pasirodytų esąs ypač įžvalgus ir atsargus.
„Ar aš nesakiau?“ – galimų priekaištų dėl dabar kurstomos panikos nesunkiai galės išvengti G.Nausėda.
Visuomenės apklausose jį besivejantis A.Anušauskas, jei tik jis būsimuose prezidento rinkimuose mėgins mesti iššūkį dabartiniam S.Daukanto aikštės rūmų šeimininkui, akivaizdu, privalo rizikuoti labiau ir išsiskirti.
Konservatoriaus demonstruojama ramybė daliai rinkėjų, pavargusių nuo pandemijos, karo, kitokių krizių, irgi gali būti paklausi prekė. Tai patvirtina ir dabartinis ministro populiarumas.
Tiesa, dar nežinia, ar rinkėjai kitąmet turės galimybę rinktis tarp staiga imto rodyti perdėto atsargumo bei kovingumo ir ramybės.
Dėl anksčiau nesuvaldyto liežuvio A.Anušauskui, regis, kilo rimtų bėdų – jis gali netekti teisės dirbti su slapta arba „panašia į slaptą“ informacija.
Tai jam gali kainuoti ministro postą ar net grėsti apkalta.
Ar tik ne čia ir slypi dabartinės krašto apsaugos ministro ramybės priežastis? Gal prisikalbėjęs apie tankus, G.Nausėdos kritikos ir prokurorų tyrimo sulaukęs A.Anušauskas pagaliau suaugo?
