Pasak jo, Baltarusijos autoritarinio lyderio režimą dabar galima prilyginti „karinei chuntai“, o norėdamas išlaikyti savo galią, po paskutinių prezidento rinkimų A.Lukašenka turėjo ne tik dar labiau atsiduoti Kremliui, bet paaukoti dar daugiau dalykų.
Visgi, eksperto teigimu, Baltarusijos laisvės klausimo pamiršti negalima net ir vykstant karui Ukrainoje.
Apie tai M.Milta kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Vienas aspektas – visiškai pamirštas?
Lygiai prieš trejus metus Baltarusijos prezidentu vėl buvo išrinktas A.Lukašenka. Paklaustas, kokia yra šių pastarųjų trejų metų įvykių reikšmė, M.Milta teigė įžvelgiantis kelias kryptis.
„Pirma, tie pokyčiai, kurie įvyko Baltarusijoje, yra labai svarbūs netgi politikos mokslams – įsivaizdavimui, suvokimui apie tai, kaip yra įmanomos demokratinės revoliucijos, kas suveikia, o kas – ne.
Nes iki tol atrodė, kad staigus pasipriešinimas yra tas būdas, kuris užtikrina labai tvarias permainas, jis užtrunka ir reikalauja milžiniškų pastangų, bet tos revoliucijos, kurios eina taikiuoju keliu, galiausiai yra tvaresnės, nei kokie nors sukarinti maištai, kurie paskui perduoda valdžią demokratiškai išrinktiems atstovams.
Baltarusijos atvejis demonstruoja, kad, nepaisant to, jog aš pats savo akimis Minsko gatvėse mačiau kelis šimtus tūkstančių žmonių, vis vien to nepakako, nepaisant to pasiryžimo, nusiteikimo ir solidarumo, kuris buvo ore tarp visų amžiaus grupių“, – kalbėjo ekspertas.
Taip pat, pasak M.Miltos, Baltarusijos režimas šiuo metu yra bene brutaliausias politinis režimas Europoje.
„Taip, aišku, Vladimiro Putino, Kremliaus valdoma Rusija, matyt, nėra ta šalis, kurioje daugeliui iš mūsų norėtųsi gyventi, bet į Baltarusiją, ko gero, reikia apskritai žiūrėti kaip į karinės chuntos režimą, kuris tęsiasi jau trejus metus.
Net jei žiūrėsime pagal tai, kaip A.Lukašenka valdo visą biurokratiją, jis nebevaldo jos taip, kaip darydavo iki 2020 metų. (...) Jis valdo visą šalį iš esmės taip, kaip būdinga karinėms chuntoms – jis paskiria savo sukarintus atstovus į tam tikras vietoves ir jas valdo“, – aiškino pašnekovas.
Rytų Europos studijų centro analitiko teigimu, dar yra visiškai pamirštas faktas, jog 30 kilometrų nuo mūsų esančioje šalyje per trejus metus atsirado pustrečio tūkstančio politinių kalinių.
„O ką tai reiškia? Kad jų atžvilgiu buvo ne tik baudžiamasis persekiojimas, bet jie pakliuvo už grotų, gavo nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimo, ir sąlygos, kuriose jie atsiduria, yra nežmoniškos – jos yra žvėriškos.
Tos kančios, tie kankinimai, su kuriais jie susiduria, deja, yra temos, kurios visiškai iškrito iš mūsų diskurso. Natūralu, kad Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, prie kurio smarkiai prisideda A.Lukašenkos režimas, atidėjo tai į trečią, ketvirtą planą, bet, manau, kad neturėtume užmiršti tų kančių, su kuriomis susiduria kalėjime sėdintys baltarusiai“, – kalbėjo M.Milta.
Atsidūrė kalėjime, nes žaidė kompiuterinį žaidimą
Pasak specialisto, Baltarusijos gyventojai už grotų gali patekti net nepalikdami savo namų – pavyzdžiui, visai neseniai kalėjime atsidūrė tiesiog kompiuterinį žaidimą žaidęs jaunuolis.
„Vienas vaikinas, gyvenantis Baltarusijoje, kompiuterinių žaidimų mėgėjas, savo žaidime, kuris veikia tinkliniu principu, uždėjo ant savo mašinos Vyčio simbolį, nes baltarusiai, kaip ir lietuviai, į Vytį istoriškai žiūri kaip į herbą.
Kažkas pranešė Baltarusijos slaptosioms tarnyboms, ir šis žmogus dabar yra kalėjime. Užtenka kompiuteriniame žaidime pasirinkti ne tas spalvas, ir tu iš karto gali atsidurti kalėjime, jau nekalbant apie tai, kad paspaudi „patiktuką“ socialiniuose tinkluose, pakomentuoji. Tau net nereikia išlipti iš lovos, kad atsidurtum kalėjime“, – dėstė specialistas.
M.Miltos teigimu, nepaisant spaudimo gatvėse, kovingų nuotaikų, A.Lukašenka sugebėjo suvaldyti situaciją, nors ir didžiulių kaštų sąskaita.
„Prie A.Lukašenkos pastarąjį dešimtmetį buvo bent viena ekonomikos sritis, kuri buvo pakankamai tvari – tai buvo IT sektorius. Dabar to sektoriaus tiesiog nebėra. Dabar didžioji dalis Baltarusijos IT verslų atstovų yra arba Lietuvoje, arba Lenkijoje, arba Kipre, arba kitose šalyse, ir tai yra labai reikšminga kaina, kurią A.Lukašenkai reikėjo sumokėti.
Ir, aišku, visiškai parsiduoti ir būti užvaldytam Kremliaus – tai yra tie du veiksniai, kuriais A.Lukašenka turėjo atlyginti, kad suvaldytų situaciją sau pavaldžiam režime“, – aiškino pašnekovas.
Pasak M.Miltos, viena iš priežasčių, kodėl gyventojų protestai nepadarė esminio pokyčio, yra ta, kad nebuvo susitarimo dėl bendro plano.
„Kiekviena demokratinė revoliucija yra unikali, bet, jei žvelgsime į Lietuvą 1990 metais, visi žinojo, balsuodami dėl Aukščiausiosios Tarybos, kad Sąjūdžio išrinkti atstovai inicijuos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto priėmimą.
Rugpjūčio 9 dieną nepanašu, kad buvo supratimas, tai kas gi turi nutikti, kaip techniškai nutiks tas pokytis, kaip jis atrodys, kokie procesai turi sekti. Manau, tai yra viena iš priežasčių“, – svarstė ekspertas.
Kaip dar padėti?
Rytų Europos studijų centro analitikas pažymėjo, jog Baltarusija ir jos autoritarinis lyderis yra „vasališkoje priklausomybėje nuo pono“, kuriuo yra V.Putinas ir visas Kremlius. Tačiau, anot M.Miltos, baltarusių ryžtas ir pastangos veltui tikrai nenuėjo.
„Baltarusiai pirmą kartą pamatė save kaip jėgą, pamatė savo gebėjimą kažką padaryti. Nors ir nenuėjo iki galutinio tikslo, tai vis tiek buvo svarbus veiksmas, įkvepianti ir motyvuojanti patirtis.
Dabar baltarusiai gyvena gilios depresijos nuotaikomis, ne be priežasties. Arti 100 tūkst. baltarusių šiuo metu gyvena egzilyje, ir tai yra labai reikšmingi skaičiai“, – aiškino specialistas.
Paklaustas, kaip Vakarai ir pati Lietuva dabar gali palaikyti baltarusių laisvės kovą, jis pažymėjo, kad dabar svarbiausia suvokti, jog Baltarusijos klausimas nėra tolygus Rusijos klausimui.
„Baltarusijos klausimas turi savo niuansų, savo subtilumą, ir kas kitas, jei ne mes Lietuvoje, Lenkijoje, daugiausia žinome apie Baltarusiją, suprantame šio klausimo kompleksiškumą? Baltarusijos atvejis yra kitoks.
Pažiūrėkime, kieno pusėje kovoja Baltarusijos piliečiai Ukrainoje. Yra arti 1000 baltarusių, kurie kovoja Ukrainos pusėje, ir, mano žiniomis, iki šiol nebuvo pagautas nė vienas belaisvis, kuris būtų Baltarusijos pilietis ir kovotų Rusijos pusėje“, – kalbėjo M.Milta.
